Oblius (leistuvas)

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    XX a. pr.

  • Sukūrimo vieta
    Naudžiūnų k., Birštono sav., Kauno apskr.

  • Medžiaga, technika
    Medis, metalas

  • Išmatavimai
    Ilgis 72 cm, aukštis su rankena 18 cm

  • Inventoriaus numeris
    EM 8571

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Padarytas ir naudotas to paties žmogaus, gyvenusio Naudžiūnų kaime.

Apie eksponatą

Stalius ar meistraujantis valstietis turėjo keleto formų ir skirtingos paskirties oblių. Didžiausias iš jų – leistuvas, naudojamas lentoms obliuoti.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriuje saugomi didžiausi šalyje rinkiniai atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį. Šiuo metu kolekciją sudaro apie 80 tūkstančių eksponatų: XVIII a. pabaigos – XX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, medinės šventųjų skulptūros, memorialinių paminklų viršūnės, namų apyvokos daiktai, susisiekimo priemonės, baldai, darbo įrankiai, valstiečių drabužiai, namudiniai audiniai. Daiktinius rinkinius papildo ikonografinė medžiaga, piešiniai, brėžiniai, fotografijos, etnografiniai aprašai.

Seniausi eksponatai perimti iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos. Daug jų surinkta nuo 1949 metų organizuojamose etnografinėse ekspedicijose, nemažai įsigyta iš privačių asmenų. Nuo XX a. vidurio pradėti kaupti geriausi, stipriu ryšiu su tradicija pasižymintys, kūrybiškai tradicinę ornamentiką ir koloritą interpretuojantys tautodailininkų darbai: tautiniai drabužiai, juostos, vestuviniai sodai, pintinės, gintaro, geležies dirbiniai, medžio drožiniai ir dailės kūriniai.

Etnografijos kolekcija skaidoma į teminius rinkinius ir įvairiais būdais pristatoma visuomenei – apie ją skelbiama moksliniuose tyrinėjimuose, rengiamos parodos, publikuojami katalogai, nuo 1991 metų leidžiamas muziejaus metraštis „Etnografija“.

Amatininkų įrankių rinkinyje sukaupta apie 2000 skirtingos paskirties amatininkų ir meistraujančių valstiečių darbo įrankių. Dažniausiai darbo įrankius pasigamindavo patys amatininkai. Tai ir nulėmė konstrukcinę įrankių įvairovę. Pačią gausiausią grupę sudaro medžio apdirbimo įrankiai, kuriuos naudodavo medinius trobesius statydami dailidės – skliutai, blaškai, plėšiai, brėžtukai; trobesius įrengdami, puošdami ir baldus darydami staliai – obliai, pjūklai, kampainiai; dengdami stogus stogdengiai – stogdengtės. Kubilių įrankių grupę sudaro įrankiai namų apyvokos daiktams daryti – vedegos, graižtvai ir kiti; klumpių įrankių grupėje – kulnasukiai, skaptai, ožiai klumpėms daryti; skiečių įrankių grupėje – skietų darymo mašinos ir kiti įrankiai skietams dirbti. Lietuvos kaime labai svarbus buvo kalvio amatas, todėl rinkinyje yra kalvės įrenginių, geležies apdorojimo ir arklių kaustymo įrankių. Iš kalvės įrenginių įdomiausios dumplės. Odininkų, pakinktininkų, batsiuvių naudoti skustuvai, spaustuvai, ylos, peiliai ir kiti įrankiai. Molio apdorojimo grupėje sukomplektuoti indų žiedimo, glazūravimo įrankiai, plytų gamybos priemonės. Yra rinkinyje ir personalinių įrankių kolekcijų, priklausiusių žinomiems meistrams: medžio meistrui Augustinui Šilgaliui (1893–?), staliui Kostui Gabrėnui (1877–1953), kalviui Juozapui Simonaičiui (1891–1977) ir kitiems.