Medalis Ignotui Domeikai pagerbti

  • Autorius
    Veneco

  • Sukūrimo data
    1885 m.

  • Sukūrimo vieta
    Čilė

  • Medžiaga, technika
    Sidabras, kaldinimas

  • Išmatavimai
    Skersmuo 51 mm, svoris 72,93 g

  • Inventoriaus numeris
    M 1667

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Medalis iš Edmundo Laucevičiaus (1906–1973) kolekcijos

Apie eksponatą

Ignotas Domeika (1802–1889) – pasaulinį pripažinimą pelnęs mokslininkas mineralogas, geologas, pedagogas, etnologas. Gimė LDK žemėse, netoli Naugarduko (dabar Baltarusija). Vilniaus universiteto filosofijos magistras (1822), Filomatų draugijos narys. 1831 m. po nepavykusio sukilimo emigravęs į Prancūziją, baigė Paryžiaus aukštąją kalnakasybos mokyklą ir tapo kalnų inžinieriumi. 1838 m. išvyko dirbti į Čilę. Buvo La Serenos koledžo (1838–1847) ir Santjago universiteto chemijos ir mineralogijos profesorius, keturis kartus (1867–1883) išrinktas Santjago universiteto rektoriumi; Krokuvos menų ir mokslų akademijos narys (1874), Krokuvos Jogailaičių universiteto medicinos garbės daktaras (1887). Čilės geologijos ir mineralogijos tyrinėtojas, šios šalies kalnakasybos pramonės kūrėjas, visuomenės veikėjas, švietimo sistemos organizatorius, Čilės Respublikos garbės pilietis Ignotas Domeika pelnytai vadinamas didžiuoju XIX a. švietėju ir humanistu. Jo vardu pavadintas kalnagūbris Anduose (Cerro Domeyco), miestas Čilėje (Puerto Domeyco), našlaičių rūšis ir paties Domeikos atrastas mineralas. Už Čilės mineralų rinkinį 1867 m. Domeika pelnė Paryžiaus pasaulinės parodos aukso medalį.

Už nuopelnus Čilei ir jos ekonomikai Čilės Vyriausybė 1885 m. mokslininko garbei nukaldino auksinį medalį, kurį inicijavo Domeikos mokinių 1884 m. Santjage įkurtas komitetas. Medalis Domeikai, kuris tuo metu buvo grįžęs į tėvynę ir gyveno pas dukterį Aną Žybartauščinos dvarelyje prie Dziatlavos, Gardino apskrityje, buvo perduotas tik 1887 m. pabaigoje per Domeikos pusbrolį Vladislovą Laskovičių. Buvo pagaminti keli medalio egzemplioriai iš sidabro, vienas jų saugomas Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinyje.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Rinkinyje saugomi Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos XVI a. – XXI a. pradžios atminimo medaliai ir žetonai, taip pat religiniai medaliukai (daugiau kaip 1000 vnt.) iš perimtų muziejų rinkinių, įsigyti iš privačių kolekcijų, atsitiktiniai radiniai ir radiniai iš archeologinių tyrimų.

Seniausias eksponatas, sietinas su LDK istorija, – gaisre apsilydęs Stepono Batoro sidabrinis medalis, skirtas Polocko ir Livonijos atsiėmimui atminti (1582), rastas archeologinių tyrimų metu Vilniuje. Tarp lituanistinių XVII–XIX a. medalių išskirtinas auksinis medalis, skirtas Vilniaus universiteto įkūrimo 250 metų ir atkūrimo 25 metų sukaktims paminėti (1828, dail. Fiodoras Tolstojus). Vertingiausi XX a. eksponatai – diplomatams Stasiui Lozoraičiui ir Stasiui Lozoraičiui jaunesniajam, prof. Vytautui Landsbergiui priklausę medaliai ir prezidento Valdo Adamkaus jo prezidentavimo laikotarpiu (1998–2003) dovanų gauti medaliai. Rinkinys nuolat pildomas šiuolaikinių medalininkų darbais istorine tematika, įsigyta medalių, skirtų Sausio 13-ajai, Lietuvos vardo tūkstantmečio, Žalgirio mūšio ir Žemaičių krikšto sukaktims, poeto Kristijono Donelaičio gimimo 300 metų jubiliejui paminėti, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.