„Lietuvos vyčių“ 18-ojo seimo nario ženklas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1930 m.

  • Sukūrimo vieta
    JAV

  • Medžiaga, technika
    Vario lydinys, geltonas, raudonas, žalias emalis, popierius, audinys, aukso spalvos dažai, kaldinimas, juodinimas, montavimas, audimas

  • Išmatavimai
    119×52 (kaspino plotis 42) mm

  • Inventoriaus numeris
    M 827

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Priklausė kultūros veikėjui Aleksandrui Mykolui Račkui.

Apie eksponatą

Ženklo medalione įrašas: „18 TAS SEIMAS / 1930 / LIETUVOS VYCIU / K. OF L. (Knights of Lithuania) / RUGP. 4-5-6 KENOSHA, WIS“, trispalviame skyde pavaizduotas Vytis, vietoje, skirtoje įrašyti dalyvio pavardei: „DR. AL. M. RACKUS“. Medžiaginėje trispalvės spalvų juostelėje – įrašas: „KNIGHTS OF LITHUANIA / 18TH NATIONAL / CONVENTION / AUG. 4-5-6, 1930 / KENOSHA, WIS.“

„Lietuvos vyčiai“ – 1913 m. įsteigta JAV lietuvių katalikiško jaunimo organizacija. Jos tikslas buvo puoselėti lietuvybę, ugdyti pilietiškumą, praktikuoti katalikų tikėjimą. Draugija rūpinosi lietuvių išeivių švietimu ir kultūra, organizavo įvairius kultūrinius ir švietėjiškus renginius, kūrė sporto būrelius, steigė spaustuves, leido spaudą. 1915 m. pradėtas leisti žurnalas „Vytis“. 1914–1918 m. organizacija rūpinosi Lietuvos nepriklausomybės atgavimu, rinko parašus dėl Lietuvos pripažinimo de jure. Organizaciją sudarė struktūriniai vienetai – kuopos. Kuopų deleguoti atstovai kasmet rinkdavosi į seimus, kurie priimdavo svarbiausius sprendimus. 18-asis seimas rinkosi Kenošos mieste, Viskonsino valstijoje.

Aleksandras Mykolas Račkus (1893–1965) – kolekcininkas, kultūros veikėjas, aktyvus „Lietuvos vyčių“ organizacijos narys, jos žurnalo „Vytis“ vienas iš steigėjų ir jo pirmasis redaktorius (1915–1916). Jaunystėje su tėvu išvyko į JAV. Baigęs medicinos mokyklą, vertėsi gydytojo praktika. Nuo jaunystės kaupė lituanistinius eksponatus, daugiausia numizmatikos rinkinius. 1917 m. kartu su bendraminčiais Čikagoje įsteigė Lietuvių numizmatikos ir istorijos draugiją, Lietuvių numizmatikos ir istorijos muziejų. Rūpinosi atgabenti savo kolekciją į Lietuvą, čia 1935 m. surengė parodą, po jos perdavė savo kolekciją valstybei.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Filofaleristikos rinkinyje saugomi XIX a. – XXI a. pradžios suvenyriniai, propagandiniai, jubiliejiniai ženkleliai, organizacijų, identifikavimo, skiriamieji ir kitokio pobūdžio ženklai. Vertingiausią rinkinio dalį sudaro lituanistiniai XIX a. – XX a. pirmos pusės eksponatai. 1994 m. muziejus įsigijo kolekcininko Algimanto Astiko (1929–1990) surinktų tarpukario Lietuvos ženklų kolekciją.

Didžiąją rinkinio dalį sudaro sovietiniai XX a. antros pusės propagandiniai ir suvenyriniai ženkleliai. Dalis šių eksponatų perimta iš reorganizuoto Revoliucijos muziejaus. Paminėtinos ir kolekcininko Algimanto Urbono (įsigyta 1980, 1988 m.), Rimvydo Racėno (dovanota 2018 m.) kolekcijos.

Įdomi iš Algimanto Urbono įsigyta Atgimimo laikotarpio (XX a. 9–10 deš.) eksponatų kolekcija. Saugomos asmeninės dailininko Jono Varno, signataro Romualdo Ozolo, visuomenės veikėjos Gražinos Ručytės-Landsbergienės surinktos ženklelių kolekcijos.