Lietuvos universiteto ženklelis

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    Įteiktas 1926 m.

  • Sukūrimo vieta
    Lietuva

  • Medžiaga, technika
    Baltas, geltonas metalas, baltas, mėlynas emalis, kaldinimas, auksavimas, montavimas

  • Išmatavimai
    31×15,4 mm

  • Inventoriaus numeris
    M 9758

Apie eksponatą

Priklausė parlamentarui, pedagogui Antanui Tyleniui, baigusiam universitetą 1926 m. Ženklelis įsigytas 2012 m. kartu su tokiu pačiu ženkleliu, priklausiusiu Tylenio žmonai Adelei Karazytei-Tylenienei, baigusiai universitetą 1927 m.

Ženklelis rombo formos, centre – raidžių L ir U („Lietuvos universitetas“) pynė.

1920 m. Kaune buvo įsteigti Aukštieji kursai, kuriuos reorganizavus 1922 m. atidarytas Lietuvos universitetas (dabar Vytauto Didžiojo universitetas) – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga.

Antanas Tylenis (1898–1952) – tarpukario Lietuvos pedagogas, politikas. 1922 m. baigęs Telšių gimnaziją, pradėjo studijuoti Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, studijas baigė 1926 metais. I Seimo narys (1922 12 07–1923 03 13), II Seimo narys (1926 02 23–1926 06 02). Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijai. Buvo Lietuvos šaulių sąjungos, Skautų sąjungos narys. Dirbo mokytoju Kėdainių, Mažeikių gimnazijose. 1934–1935 m. buvo Raseinių, 1935–1940 m. Kėdainių gimnazijos direktorius.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Filofaleristikos rinkinyje saugomi XIX a. – XXI a. pradžios suvenyriniai, propagandiniai, jubiliejiniai ženkleliai, organizacijų, identifikavimo, skiriamieji ir kitokio pobūdžio ženklai. Vertingiausią rinkinio dalį sudaro lituanistiniai XIX a. – XX a. pirmos pusės eksponatai. 1994 m. muziejus įsigijo kolekcininko Algimanto Astiko (1929–1990) surinktų tarpukario Lietuvos ženklų kolekciją.

Didžiąją rinkinio dalį sudaro sovietiniai XX a. antros pusės propagandiniai ir suvenyriniai ženkleliai. Dalis šių eksponatų perimta iš reorganizuoto Revoliucijos muziejaus. Paminėtinos ir kolekcininko Algimanto Urbono (įsigyta 1980, 1988 m.), Rimvydo Racėno (dovanota 2018 m.) kolekcijos.

Įdomi iš Algimanto Urbono įsigyta Atgimimo laikotarpio (XX a. 9–10 deš.) eksponatų kolekcija. Saugomos asmeninės dailininko Jono Varno, signataro Romualdo Ozolo, visuomenės veikėjos Gražinos Ručytės-Landsbergienės surinktos ženklelių kolekcijos.