L. Stuokos-Gucevičiaus g. 11 lobis

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1630/2003 m.

  • Sukūrimo vieta
    Vilnius

  • Medžiaga, technika
    Auksas, sidabras, bilonas, vario lydinys, keramika, kaldinimas, žiedimas, glazūravimas

  • Inventoriaus numeris
    NL 123/1–4183

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Rastas 2003 m. archeologinių tyrimų metu Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus g. 11 namo kieme (archeologas Valdas Vainilaitis)

Apie eksponatą

Monetų lobis rastas archeologinių tyrimų metu Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus g. 11 namo kieme, 2003 m. lapkričio 7 d. Lobio indai su monetomis buvo užkasti mediniame (rąstiniame) pastate, ties krosnimi, apie 50 cm gylyje.
Lobį sudaro ąsotis ir dvi taupyklės, kuriuose buvo XV a. pradžios – XVII a. 4 dešimtmečio LDK, Lenkijos, Prūsijos, Rygos, Nyderlandų provincijų, Danijos bei Vidurio Europos ir kitų kraštų 4182 monetos. Lobis unikalus, nes taupyklės buvo sveikos, neišlaužtos, viena – pilna monetų, kita – apypilnė. Didžiąją lobio dalį sudaro XVI a. IV ketvirčio – XVII a. 3 dešimtmečio monetos – 3748 vnt. Daugiausia lobyje buvo lenkiškų (apie 900 vnt.) ir lietuviškų (apie 600 vnt.) monetų. Smulkaus nominalo monetos šilingai – 2100 vnt. – sudaro pusę lobio monetų. Seniausia lobio moneta yra nedatuotas Revelio (Talino) artigas (1407–1417), vėlyviausia – Gustavo II Adolfo 1630 m. Rygos miesto šilingas. Remiantis vėlyviausia lobyje rasta moneta manoma, kad lobis galėjo būti paslėptas 1630 m. arba netrukus po šių metų. Šis lobis bene geriausiai atspindi XVII a. pirmos pusės monetų įvairovę Lietuvoje. Lobio sudėtis rodo, kad gyventojai atsiskaitymams vis dar naudojo senąsias lenkiškas ir lietuviškas XVI a. monetas, tačiau didesnę dalį sudarė XVII a. kaldintos monetos. Lobis puikiai atspindi ir svetimų kraštų monetų apyvartą, kurių jame buvo net ketvirtadalis – 1011 vnt. Smulkaus nominalo monetų dominavimas rodo, kad to meto apyvartoje ėmė trūkti stambaus nominalo monetų, tad į santaupas vis daugiau ėmė patekti ir smulkiausių, kasdienės apyvartos monetų. Be to, tai yra didžiausias Lietuvoje pagal vertę XVII a. lobis: jame buvo 4182 monetos, kurių vertė apytiksliai 10 200 grašių, arba 113 talerių.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus Baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Pinigų lobių rinkinyje saugomi sidabro lydinių, monetų, popierinių pinigų kompleksai ir jų dalys iš 180 radimviečių, aptikti 1899–2023 metais. Tai II–III a., IX–X a., XIV a. – XX a. 10 dešimtmečio pinigų lobiai (įvairiose talpose paslėptos taupmenos), pamestų ar paslėptų piniginių turiniai, paslėptos monetų kolekcijos, kitos įvairiems tikslams skirtos ir į įvairias medžiagas supakuotos, pamestos ar paslėptos smulkių monetų sankaupos. Rinkinyje taip pat kaupiami ir atskiri tokių kompleksų egzemplioriai, leidžiantys apibūdinti radavietę ir apytikriai datuoti radinį. Trečdalis pinigų lobių rasta Vilniuje ir Vilniaus apylinkėse. Išskirtini 25 XIV–XV a. lobiai, kuriuos sudaro sidabro papuošalų laužas, sidabro lydiniai, ankstyvosios LDK monetos. Rinkinyje saugomas didžiausias Lietuvoje rastas 15 966 monetų lobis (Tilto g., Vilnius, 1698/1999 m.).