L. Stuokos-Gucevičiaus g. 11 lobis
Apie eksponatą
Monetų lobis rastas archeologinių tyrimų metu Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus g. 11 namo kieme, 2003 m. lapkričio 7 d. Lobio indai su monetomis buvo užkasti mediniame (rąstiniame) pastate, ties krosnimi, apie 50 cm gylyje.
Lobį sudaro ąsotis ir dvi taupyklės, kuriuose buvo XV a. pradžios – XVII a. 4 dešimtmečio LDK, Lenkijos, Prūsijos, Rygos, Nyderlandų provincijų, Danijos bei Vidurio Europos ir kitų kraštų 4182 monetos. Lobis unikalus, nes taupyklės buvo sveikos, neišlaužtos, viena – pilna monetų, kita – apypilnė. Didžiąją lobio dalį sudaro XVI a. IV ketvirčio – XVII a. 3 dešimtmečio monetos – 3748 vnt. Daugiausia lobyje buvo lenkiškų (apie 900 vnt.) ir lietuviškų (apie 600 vnt.) monetų. Smulkaus nominalo monetos šilingai – 2100 vnt. – sudaro pusę lobio monetų. Seniausia lobio moneta yra nedatuotas Revelio (Talino) artigas (1407–1417), vėlyviausia – Gustavo II Adolfo 1630 m. Rygos miesto šilingas. Remiantis vėlyviausia lobyje rasta moneta manoma, kad lobis galėjo būti paslėptas 1630 m. arba netrukus po šių metų. Šis lobis bene geriausiai atspindi XVII a. pirmos pusės monetų įvairovę Lietuvoje. Lobio sudėtis rodo, kad gyventojai atsiskaitymams vis dar naudojo senąsias lenkiškas ir lietuviškas XVI a. monetas, tačiau didesnę dalį sudarė XVII a. kaldintos monetos. Lobis puikiai atspindi ir svetimų kraštų monetų apyvartą, kurių jame buvo net ketvirtadalis – 1011 vnt. Smulkaus nominalo monetų dominavimas rodo, kad to meto apyvartoje ėmė trūkti stambaus nominalo monetų, tad į santaupas vis daugiau ėmė patekti ir smulkiausių, kasdienės apyvartos monetų. Be to, tai yra didžiausias Lietuvoje pagal vertę XVII a. lobis: jame buvo 4182 monetos, kurių vertė apytiksliai 10 200 grašių, arba 113 talerių.