Koplytstulpio viršūnė

  • Sukūrimo data
    1813 m.

  • Sukūrimo vieta
    Anykščių r. sav., Utenos apskr.

  • Medžiaga, technika
    Geležis, kalimas

  • Išmatavimai
    Aukštis 76,7 cm, plotis 35,5 cm

  • Inventoriaus numeris
    EMM 753

Apie eksponatą

Ant apvalaus stiebo pritvirtintas kaltinis apskritimas. Apskritimo viduryje ir viršuje prikniedyti kryželiai, aplinkui apskritimą – vingiuoti ir ištęsto trikampio pavidalo spinduliai. Ant stiebo pritvirtintas pusmėnulis ir vėjarodė. Vėjarodėje įkalta „A 1813“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriuje saugomi didžiausi šalyje rinkiniai atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį. Šiuo metu kolekciją sudaro apie 80 tūkstančių eksponatų: XVIII a. pabaigos – XX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, medinės šventųjų skulptūros, memorialinių paminklų viršūnės, namų apyvokos daiktai, susisiekimo priemonės, baldai, darbo įrankiai, valstiečių drabužiai, namudiniai audiniai. Daiktinius rinkinius papildo ikonografinė medžiaga, piešiniai, brėžiniai, fotografijos, etnografiniai aprašai.
Seniausi eksponatai perimti iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos. Daug jų surinkta nuo 1949 metų organizuojamose etnografinėse ekspedicijose, nemažai įsigyta iš privačių asmenų. Nuo XX a. vidurio pradėti kaupti geriausi, stipriu ryšiu su tradicija pasižymintys, kūrybiškai tradicinę ornamentiką ir koloritą interpretuojantys tautodailininkų darbai: tautiniai drabužiai, juostos, vestuviniai sodai, pintinės, gintaro, geležies dirbiniai, medžio drožiniai ir dailės kūriniai.
Etnografijos kolekcija skaidoma į teminius rinkinius ir įvairiais būdais pristatoma visuomenei – apie ją skelbiama moksliniuose tyrinėjimuose, rengiamos parodos, publikuojami katalogai, nuo 1991 metų leidžiamas muziejaus metraštis „Etnografija“.

Kryždirbystės rinkinys yra vienas didžiausių Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriuje. Jame – daugiau nei 5000 eksponatų, atspindinčių tikėjimą, dvasinę kultūrą, liaudiškojo pamaldumo papročius. XIX a. – XX a. pirmos pusės kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės primena etnografinių regionų medinių paminklų statymo tradicijas, jų tipus ir menines ypatybes. Kryždirbio Vinco Svirskio savitą kūrybos braižą rodo iš vientiso medžio išskobti dvipusiai kryžiai.
Medinių paminklų grupėje daugiausia medžiuose kabinamų įvairių pavidalų koplytėlių.
Didžiąją dalį rinkinio eksponatų sudaro medinės skulptūrėlės ir skulptūrinės kompozicijos, atspindinčios sakralaus liaudies meno siužetus. Viena svarbiausių rinkinio kūrinių temų yra Kristaus gyvenimas. Vyrauja kūriniai Kristaus kančios tema. Daugiausia Nukryžiuotojo atvaizdų ir kančią vaizduojančių siužetų – Rūpintojėlis, Nazarietis, nešantis kryžių, ciklas „Kryžiaus kelio stotys“. Esama ir Gailestingojo Kristaus globėjo siužetų – Švč. Jėzaus Širdis, Laiminantis Kristus.
Dievdirbių sukurti saviti Švč. Mergelės Marijos atvaizdai perteikia prie gyvenimo priartintą siužeto supratimą, rodo Marijos garbinimą kaip vieną svarbiausių lietuvių etninės kultūros požymių. Tradicinėje skulptūroje Marijos vaikystę primena tik viena kompozicija „Šv. Ona moko Mariją“. Tai auklėjimo scena, kur mergaitė Marija stovi prie savo motinos Onos, laikančios rankose knygą. Vienas iš populiariausių tradicinėje skulptūroje buvo Marijos Maloningosios siužetas. Tikėta, jog Mergelė Marija visiems prašantiems dalija malones, gydo dvasios žaizdas ir teikia stiprybės sunkią valandą. Dieviškąją motinystę atskleidžiantis siužetas „Marija su Kūdikėliu“ buvo retesnis. Dievo Motina vaizduota su Kūdikėliu Jėzumi ant rankų. Skausmo ir liūdesio siužetas „Pieta“ – labiausiai išplėtota ikonografinė Marijos tema.
Kitą rinkinio skulptūrų dalį sudaro lietuvių garbintų šventųjų, kurie saugojo žmones, laukus ir gyvulius nuo nelaimių, rūpinosi namų gerove, teikė stiprybės sunkią valandą, skulptūros. Tai šv. Jonas Nepomukas, šv. Antanas, šv. Jurgis, šv. Rokas, šv. Barbora, šv. Agota, šv. Florijonas, šv. Jonas Krikštytojas, šv. Izidorius.
Skulptūrų autoriai – žymūs Žemaitijos meistrai: Augustinas Potockis (1844–1945), Antanas Klanius (1830–1920), Juozapas Paulauskas (1860–1945) ir Kazimieras Razma (1851–1931), aukštaičių dievdirbiai: Vincas Svirskis (1835–1916), Jonas Dagys (1855–1940), Jonas Danauskas (1854–1937), Antanas Deveikis (1842–1932).
Atskirą grupę sudaro angelų, vienuolių, evangelistų skulptūros.
Skulptūros siužetus papildo ir ant lentų tapytų šventųjų atvaizdai, dievdirbių išdrožtos raižinių lentos šventųjų atvaizdams ant popieriaus spausdinti.
Dar viena rinkinio eksponatų grupė – įvairių formų ir konstrukcijų geležinės medinių paminklų viršūnės. Vyrauja kryžiaus su viena ar keliomis kryžmomis, saulės, širdies formos. Jos sukurtos įvairiais geležies apdorojimo būdais: kalant, karpant, lankstant, sujungiant detales. Esama ir dirbtuvėse kaltų arba lietų metalinių antkapinių kryžių.
Asmeniniam pamaldumui skirti rožiniai, šlakstyklės, indeliai šventintam vandeniui, kryželiai, mūkelės – taip pat šio rinkinio eksponatai.
Kryždirbystės rinkiniui priskiriami liaudies skulptorių sukurti kaimo koplyčių ir bažnyčių klauptai, religinėse dirbtuvėlėse pagaminti nešiojamieji altorėliai, procesiniai kryžiai, žibintai.
Vis gausėja kryždirbystės tradicijas tęsiančių skulptorių, kalvių darbų rinkinys.