Jono Kazimiero LDK 1653 m. šilingų gamybos atraižos – valcuotų juostelių dalys ir ažūras

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    Nežinoma

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Sidabro lydinys (bilonas)

  • Išmatavimai
    22×57 mm, 19×102 mm

  • Inventoriaus numeris
    GRD 98405; 98406; 98404; 98407; 98403

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Rasta archeologinių tyrimų metu Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje 2002 m. (arch. Egidijus Ožalas)

Apie eksponatą

Apie Jono Kazimiero laikais, 1652–1653 m. Vilniuje veikusią monetų kalyklą ir monetų kaldinimą duomenų esama mažai, todėl kiekvienas faktas ar radinys yra vertingas liudininkas. Žinoma, kad kalykla Vilniuje buvo atidaryta 1652 m. pradžioje, veikė su trukdžiais ir labai trumpai. Tiksli jos vieta nežinoma, tačiau rašytiniuose šaltiniuose minima, kad kalykloje buvo naudojamos trejos valcavimo staklės, vienos jų, trauktos arklio, veikiausiai galėjo būti naudojamos monetų gamybai, kitos, suktos vandens, buvo skirtos sidabro skardos lakštų, skirtų monetoms, gamybai. Pastarosios buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio pilies malūne, buvusiame į pietus nuo Valdovų rūmų. Vykdant archeologinius tyrimus Žemutinės pilies teritorijoje 2002 m. buvo rastos skardos lakšto atraižos su valcu atspaustomis monetomis – 1653 m. šilingais. Šilingams gaminti valcavimo staklės buvo naudojamos jau Stepono Batoro laikais. Toks gamybos būdas buvo produktyvesnis nei kaldinimas spaudais: staklėse besisukančiuose voluose būdavo patalpinamos sidabro juostos ir jose atsispausdavo kelios monetos. Jas belikdavo iškirsti, likdavo atraižos, vadinamasis ažūras. Tam, kad tempiama metalo juosta tarp volų slystų be trikdžių, būtų didesnis jų sukibimas ir averso su reversu vaizdai sutaptų, tarp monetų vaizdų buvo įkalami papildomi ženklai (rombai, žvaigždės ir pan.).

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.
Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Numizmatikos ir kitų grupių ženklų gamybos rinkinyje saugomi eksponatai, atspindintys XVII a., XX a. – XXI a. pradžios numizmatikos, medalių, bonistikos, faleristikos ir kitų ženklų gamybą: eskizai, projektai, modeliai, spaudai, klišės, medalininkų darbo įrankiai, apdovanojimų kaspinai ir pan. (1580 vnt.). Didelę dalį rinkinio sudaro 250 XX a. 7–10 dešimtmečių ženklelių eskizų ir projektų, kuriuos papildo 60 spaudų, skirtų ženklelių gamybai. Išskirtini rinkinio eksponatai – Valdovų rūmų teritorijoje 2002 m. rasti Jono Kazimiero LDK monetų kaldinimui naudoti ruošiniai, gamybos atraižos, taip pat XX a. Lietuvos pinigų eskizai, projektai, modeliai, bandomieji atspaudai, 1925 m. monetų kaldinimo spaudas.