Iš ATR Augusto III grašio pagaminta privati moneta su kontrasignatu MS

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1754 m.

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Varis

  • Išmatavimai
    Skersmuo 21,7 mm, svoris 3,40 g

  • Inventoriaus numeris
    N 20896

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Rasta Valdovų rūmų teritorijoje Vilniuje 1987 m.

Apie eksponatą

XVIII a. pabaigoje dalis valstiečių gavo teisę laisvai judėti, bet dvarininkai nenorėjo jų lengvai paleisti ir prarasti savo pajamų šaltinį. Vienas iš būdų pajamoms gauti buvo privačių valdų pinigų išleidimas. Šiais pinigais dvarininkai mokėdavo atlygį, bet jais buvo galima atsiskaityti tik dvarui priklausiusiose smuklėse. Taip dvarininkui buvo ir atidirbama, ir sumokėti pinigai sugrįždavo atgal.

Didžioji dalis privačių monetų buvo pagaminta iš ATR Augusto III (1733–1763) grašių, kontrasignuojant juos įvairias ženklais: inicialais, monogramomis, herbais. Tradiciškai ženklai buvo dedami tik ant monetų portretinės pusės – averso. Šiuo metu yra žinoma apie kelias dešimtis tokių įkaltų ženklų. Tam tikra dalis tokių monetų yra randama tik nedidelėje teritorijoje ir jas galima sieti su dvarais, buvusiais dabartinėje Lenkijos ar Ukrainos teritorijoje. Lietuvoje tokių monetų randama nedaug, o ir jų įvairovė nėra didelė. Daugiausia randama monetų su įkaltomis raidėmis MS, R ir erelio atvaizdu. Tokių monetų dažniausiai randama ir Baltarusijos teritorijoje. Tad tikėtina, kad jos į Lietuvą atsitiktinai pateko iš dabartinės Baltarusijos teritorijoje buvusių dvarų. Kokiose ir kieno valdose šios monetos naudotos, ateities tyrimų tema.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 210 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Rinkinyje saugoma daugiau kaip 18 tūkstančių eksponatų: monetos iš archeologinių tyrimų Lietuvos miestuose, miesteliuose, dvarvietėse, kaimuose, taip pat pavienės monetos, kurių radimo vieta žinoma. Daugiausia tai smulkios ir vidutinės vertės monetos, rastos archeologinių tyrimų metu vidurio Lietuvoje, Vilniaus mieste ir Vilniaus pilių teritorijoje (Aukštutinėje ir Žemutinėje pilyse). Tai retos XIV a. IV ketvirčio – XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir dalinių kunigaikštysčių (Kijevo, Smolensko, Severianų Naugardo) monetos, retos Lietuvoje Aukso Ordos ir Kryžiuočių Ordino monetos, Lenkijos Jogailos ir Jadvygos denarai (apie 1384–1387), Abiejų Tautų Respublikos Augusto III variniai grašiai su kontrasignatais ir kt. Rinkinys kasmet pasipildo keliais šimtais monetų iš archeologinių tyrimų.