Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namai ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas birželio 13 d. 13 val. kviečia į mokslinę konferenciją „Antanas Smetona ir Vilnius“. Šiais metais minint 150-ąsias Prezidento Antano Smetonos metines, daugiausia dėmesio skiriama jo politinei veiklai ir indėliui atkuriant Lietuvos valstybę, vėliau – jai vadovaujant. Ketvirtadienį, švenčiant Antanines, šioje konferencijoje Signatarų namuose siekiama pažvelgti į A. Smetonos asmenybę per mažiau žinomus aspektus ir atskleisti šios asmenybės santykį su Vilniumi. Renginio dalyviai turės progą pamatyti unikalų eksponatą – auksinę A. Smetonos plunksną.

Arnoldas Kazimierėnas (Lietuvos istorijos institutas) pranešime „Lietuva. Platonas. Smetona“ pasidalins ne visiems žinoma buvusio Prezidento svajone į lietuvių kalbą išversti visus savo mėgstamiausio filosofo Platono kūrinius. Deja, šiam savo troškimui Antanas Smetona galėjo paskirti vos keletą metų, kuomet atsitraukęs nuo politikos dėstė universitete. Būtent šiuo jo gyvenimo etapu pasirodė keli jo išversti Platono dialogai. Platono dialogų vertimuose Smetona turėjo ir varžovą – prof. Merkelį Račkauską. Savotiškos intelektualinės jų varžytuvės leido vienu metu sulaukti net kelių svarbių Platono dialogų vertimų į lietuvių kalbą. A. Smetonos sugrįžimas į politiką šias varžybas nutraukė, o jo prezidentavimas nepaliko laiko kitiems dialogų vertimams.

Dr. Monika Šipelytė (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas) pranešime „Vilnius–Berlynas–Bernas: kelionė traukiniu per ankstyvąsias Antano Smetonos politines idėjas“ klaus: ar būsimos Lietuvos valstybės samprata buvo sugalvota Vilniuje; kaip Pirmojo pasaulinio karo metais teoriją koregavo praktinės veikimo (ne)galimybės; kas į Vilnių grįš greičiau: europiniai traukiniai ar A. Smetona?

Dr. Tito Krutulio (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas) pranešime „Antano Smetonos Lietuvos istorijos samprata 1905–1918 m. Vilniaus periodinėje spaudoje“ remiamasi po spaudos draudimo panaikinimo Vilniuje publikuotais straipsniais ir siekiama rekonstruoti A. Smetonos požiūrį į Lietuvos ir dalies kaimyninių šalių istoriją. Analizuojama, kaip tuomet būsimasis Lietuvos prezidentas suprato pačią istoriją ir ką laikė svarbiausiais lietuvių tautos istoriniais įvykiais, vietomis, kaip vertino specifines epochas, o taip pat – kas jam buvo istoriniai lietuvių herojai, priešai ir draugai. Dr. T. Krutulis akcentuoja, kad nepaisant iš pažiūros tipiško ir nuspėjamo požiūrio į Lietuvos praeitį, būtent A. Smetona išpopuliarino daug šiandien savaime suprantamų istorinių klišių – Vytauto priešpriešinimą Jogailai, lenkų kaltinimą dėl lietuvių elito sulenkinimo; šio laikotarpio straipsnyje sutinkamas ir A. Šapokos imperatyvo „rasti lietuvius Lietuvos istorijoje“ prototipas.

Tarpukariu, Lenkijai kontroliuojant Vilnių, faktinis Lietuvos pasienis ties demarkacine linija virto ypatingo valstybės susirūpinimo objektu – šį tautiškai nevienalytį arealą siekta integruoti, sulietuvinti, sutautinti. Dr. Leonas Nekrašas (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) pranešime „Prezidentas ties „užburtąja riba“: Antano Smetonos figūra „pavergtojo“ Vilniaus „parubežyje“ analizuos prezidento retoriką ir veiksmus šio pasienio atžvilgiu, išryškins tiek A. Smetonos kaip lyderio ir politiko sumanumą bei apsukrumą, tiek tam tikrus jo pasirinkto kurso ir pozicijų prieštaravimus.

Dr. Norbertas Černiauskas (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas) pranešime „Paskutinis Antano Smetonos (ne)apsilankymas Vilniuje 1940 m.“ primins 1940 m. birželio 23-ąją, kuri turėjo žymėti naują posūkį Lietuvos istorijoje – į Vilnių buvo suplanuotas pirmasis prezidento A. Smetonos vizitas. Dėl jau žinomų priežasčių jis neįvyko, tačiau kokią žinutę tuometinei Lietuvai ir Vilnijai galėjo pasiųsti prezidentas?

Julija Jasinskaja (Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namai) pranešime „Antano Smetonos atminties vietos Vilniuje“ klaus, kurgi yra A. Smetonos Vilnius? Į šį klausimą bus siekiama atsakyti pristatant A. Smetonos atminties vietas Vilniuje. Jo gyvenimas ir veikla Vilniuje buvo turiningi, susiję su skirtingomis miesto vietomis, todėl pastaruosius keletą metų intensyviai diskutuojama ne tik apie A. Smetonos paminklo pastatymo Vilniuje poreikį bei galimybes, bet ir apie galimą vietą.

Konferenciją „Antanas Smetona ir Vilnius“ organizuoja Lietuvos nacionalinis muziejus ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. Ji vyks birželio 13 d. 13.00 – 16.10 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų Štralio renginių salėje (Pilies g. 26, įėjimas pro „Eskedar Coffee Bar“).

Susipažinti su visa programa galima čia.