Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio – Buvusios areštinės pastato teritorijoje, vykdant archeologinius tyrimus, buvo aptikta vertingų radinių ir Vilniaus miesto ištakų medinių statinių fragmentų. Archeologinius tyrimus 1390 metais kryžiuočių sudegintos Kreivosios pilies įtvirtintame papilyje atlieka UAB „Enero“ ir MB „Miestų archeologija“, tyrimams vadovauja archeologas dr. Atas Žvirblys. Radiniai papildys Lietuvos nacionalinio muziejaus fondus ir ekspozicijas.

Lietuvos nacionalinis muziejus, prieš pradėdamas Buvusios areštinės pastato (T. Kosciuškos g. 1) ir jo aplinkos tvarkybos darbus, užsakė atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Vykdant archeologinius tyrimus vidiniame Buvusios areštinės kieme buvo aptikta vertingų radinių ir medinių statinių fragmentų.

2 m gylyje buvo rastos 3,5×3,5 m dydžio medinio rentinės konstrukcijos pastato liekanos su krosnies plytiniu pamatu. Šalia šio pastato atidengta ir kitų medinių statinių fragmentų, kurie galėjo funkcionuoti kaip priestatai ar žymėti jau naujus statybų etapus. Tyrimų metu rasta ir įvairių radinių, pasakojančių apie Kreivosios pilies papilio gyventojų kasdienybę. Ypač įdomūs ir svarbūs yra mediniai ar odiniai dirbiniai, kurie šlapioje terpėje išlieka beveik nesuirę. Tai XIV amžiui būdingos avalynės dalys, odinio kamuoliuko fragmentas, taip pat mediniai dirbiniai, tarp kurių išsiskiria XIII a.–XV a. pradžiai būdinga medinė lazda su buožele. Tokios lazdos yra siejamos su pagoniška kultūra ir/ar religija.

Šalia minėto pastato aptikta įdomi karkasinė stačiakampio formos konstrukcija, kurią sudarė suręsti rąstai ir kuolų eilė šalia. Preliminariai galima teigti, kad tai XIV a. II pusėje statyto gynybinio pylimo konstrukcinė dalis, virš kurios turėjusi būti tvora, sauganti papilio gyventojus nuo antpuolių.

Minėtų medinių statinių ir karkasinės konstrukcijos liekanos apytiksliai XVII a. buvo suardytos statant medinį šulinį. Tyrinėjant šulinio vidų nustatyta, kad XVIII a. pradžioje ar kiek vėliau jis buvo nustotas naudoti pagal paskirtį ir galutinai užpiltas žemėmis. Šulinyje buvo rasta daug keraminių indų šukių, gyvūnų kaulų, aptikta medinė ližė ir kibiro šulas. Visa tai rodo, kad paskutiniame naudojimo etape šulinys tarnavo kaip šiukšlių duobė. Įdomu tai, kad netoli šulinio dugno aptikta žmogaus kaukolė. Kaip ji pateko į šulinį, neaišku, bet galima spėti, kad žmogus čia įkrito netyčia, o gal buvo įmestas karo metu.

Archeologiniai tyrimai vis dar tęsiasi ir tikimasi, kad atradimai padės įminti ne vieną istorinę mįslę. Mokslininkai ruošiasi tirti surinktą archeobotaninę ir paleozoologinę medžiagą, bus atlikti medienos dendrochronologiniai tyrimai. Tuo tarpu archeologiniai radiniai netrukus pasieks Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centro dirbtuves, kur bus išsaugoti ateities mokslininkų tyrimams ir visuomenės pažinimui. Radiniai po tyrimų papildys Lietuvos nacionalinio muziejaus fondus ir ekspozicijas.