Petras Repšys (g. 1940 m.) yra vienas žymiausių nūdienos dailininkų, kūręs ir tebekuriantis įvairiausiomis technikomis. Lakštinė grafika, ekslibrisai, knygų iliustracijos, molbertinė tapyba, skulptūra, freska ir medalininkystė – visa tai jo išbandyta ir išgyventa. Per penkis dešimtmečius surengta per trisdešimt autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauta daugybėje grupinių parodų. 1985 m. už freską „Metų laikai“ ir litografijų ciklą „Mano tėvynė“ apdovanotas LTSR valstybine premija, 1997 m. už ofortų ciklą „Vilnius“ ir medalių ciklus „Iš Lietuvos panteono“, „Lietuvos ginklo pergalės“, „Lemtingi Lietuvos tūkstantmečio įvykiai“, „Nepriklausomybės šventės ir tragedijos“ – Nacionaline kultūros ir meno premija.

Su Lietuvos nacionaliniu muziejumi dailininką sieja ne vienerius metus trunkanti ypatinga bičiulystė. 2017 m. muziejus išleido katalogą Petras Repšys: medaliai ir plaketės (sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė), 2020 m. surengė jubiliejinę retrospektyvinę parodą „Petras Repšys: darbai“ (kuratorė G. Jankevičiūtė) ir išleido parodos vadovą (sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė) Petras Repšys: darbai, 2021 m. Jono Šliūpo muziejuje eksponavo grafikos darbų parodą „Pasikalbėjimai su savimi“ (kuratorė Giedrė Jankevičiūtė).

Autorius ne kartą muziejaus rinkiniams dovanojo savo darbų: apie penkiasdešimt medalių, per šešias dešimtis ekslibrisų, o 2020 m. – ir pirmą kartą parodoje visuomenei pristatytą daugiau nei tris dešimtmečius kurtą bareljefą „Lietuvos krikštas“. Šiais metais Ikonografijos skyriaus rinkinius solidžiai praturtino už Lietuvos kultūros tarybos skirtas lėšas įsigyti P. Repšio kūriniai: reljefas „Žuvusioms baltų gentims“ ir 12 kaligramų rinkinys. Reljefas „Žuvusioms baltų gentims“ – tai Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistikos centre esančio P. Repšio reljefo (simbolinio palaidojimo,  kenotafo)  autorinė replika, atlikta kita, galvanoplastikos, technika. Šioje memorialinėje  plokštėje pavaizduota moteris su paguldytu ant jos kūno berniuku – archeologų rasto palaidojimo pavyzdys. Aplink juos sudėlioti  daiktai: dešinėje – priklausantys moteriai, kairėje – vyrui. Plokštėje surašyti išnykusių prūsų bei kitų baltų genčių žodžiai: žmonių vardai, hidronimai, toponimai. Tai savotiškas baltų genčių pasaulio žemėlapis.

Piešiniai-kaligramos su lietuviškomis patarlėmis – atskira P. Repšio kūrinių grupė. Dailininkas išsirinko jam labiausiai patikusius smulkiosios lietuvių tautosakos posakius ir pradėjo juos piešti.  Prof. Giedrei Jankevičiūtei autorius prisipažįsta, kad jam labai svarbi jo gimtoji  kalba: „šiais laikais lietuviškai kalba vis mažiau žmonių; kad ji išliktų, P. Repšio įsitikinimu, būtina kurti rašto  paminklus. Dar geriau, jei šie paminklai yra su vaizdu, kuris iliustruoja tekstą ir praplečia jo prasmę, suteikdamas  papildomų matmenų ir tam tikrą universalumą, nes vaizdą perskaitys ir tas, kuris nesupranta lietuviškai“.

Naujai įsigyti P. Repšio kūriniai visuomenei bus pristatyti 2022 m. Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje numatomoje surengti P. Repšio parodoje „Mano Tėvynė“.

Autoriaus darbai įsigyti finansiškai parėmus Lietuvos kultūros tarybai.