Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai baigė paskutinį Gedimino kalno archeologinių tyrimų etapą: ištyrus plotą, kuriame tikėtasi aptikti Lukiškių aikštėje nužudyto 1863–1864 m. sukilimo dalyvio kunigo Stanislovo Išoros palaikus, nustatyta, jog ne visų sukilėlių palaikai buvo užkasti toje pačioje vietoje.

Archyvinių šaltinių duomenimis, kunigas S. Išora buvo pirmoji 1863–1864 m. Lukiškių aikštėje vykdytų egzekucijų auka. Tačiau kur galėtų būti jo palaikai – vis dar lieka neaišku.

„Kadangi dvidešimties sukilėlių palaikus aptikome vienoje buvusios carinės tvirtovės kiemo dalyje, tikėjomės ten pat surasti ir kunigo Stanislovo Išoros palaikus. Šiais metais tyrėme likusį neištirtą kiemo fragmentą bei carinės tvirtovės parako rūsio vietą. Deja, tyrimai nebuvo sėkmingi – kunigo palaikų neradome. Remdamiesi dabar turimais tyrimų rezultatais manome, jog po egzekucijos kunigo palaikai buvo užkasti kitoje vietoje, galbūt net ne ant Gedimino kalno. Jų atradimas lieka ateičiai“, – teigia muziejaus archeologas Gytis Grižas.

Kartu su šiuo etapu baigėsi trejus metus trukę tarpdisciplininiai tyrimai. Muziejus sykiu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros mokslininkais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistais, Lietuvos istorijos instituto ir UAB „Kultūros vertybių paieška“ tyrėjais aptiko, ištyrė ir identifikavo 20-ties 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus, tarp jų sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko.

1863–1864 m. Vilniuje, Lukiškių aikštėje, mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui. Po egzekucijų palaikai nebuvo atiduoti artimiesiems palaidoti, o slapta užkasti tuomet visuomenei neprieinamoje vietoje – 1831 m. caro įsakymu ant Gedimino kalno įrengtos tvirtovės teritorijoje.