Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) direktorė dr. Rūta Kačkutė ir Istorijų namų vadovė Simona Širvydaitė-Šliupienė gegužės mėn. 7–18 d. lankosi Japonijoje. Vizito metu jos susitiko su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Japonijoje Aureliju Zyku, Nagojos miesto muziejaus direktoriumi Shiro Kobayashi, Nagojos miesto archyvų direktoriumi Seiji Suzuki, Tsurugos miesto meru Koji Yonezawa ir vicemeru Toshiyuki Ikezawa, Turizmo departamento direktoriumi Kazuhiro Orita ir Tsurugos humaniškumo uosto muziejaus direktoriumi Akinori Nishikawa, lankysis Čijunės Sugiharos memorialiniame muziejuje Yaotsu mieste, kur susitiks su miesto meru Masanori Kaneko. Hokaido salos vizito programoje, sudarytoje garbės konsulo Masahiro Fujii, numatyta aplankyti Nacionalinį ainų tautos muziejų (Upopoi) ir kitas institucijas, saugančias ir tyrinėjančias ainų kultūros paveldą. Tokijuje suplanuotas susitikimas su Kareivių, Sibiro tremtinių ir pokario reemigrantų atminimo muziejaus atstovais bei apsilankymas Tokijo nacionalinio muziejaus japonų meno ir archeologijos ekspozicijose su šio muziejaus kuratoriais.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorę vizito Japonijoje metu lydės Lietuvos Respublikos kultūros atašė Japonijoje Gabija Čepulionytė ir pirmasis Lietuvos Respublikos ambasadorius Japonijoje dr. Algirdas Kudzys.

LNM direktorė vizito metu aptars būsimą bendradarbiavimą su Nagojos miesto muziejaus vadovu. Muziejus jau netrukus bus uždarytas rekonstrukcijai ir po kelerių metų bus atidarytas su naujomis ekspozicijomis. Planuojama, kad 2026 m. Nagojoje, ketvirtame pagal dydį Japonijos mieste, turinčiame per du milijonus gyventojų, atnaujinto muziejaus pirmojoje specialioje parodoje bus pristatyta ir Lietuva. O jau šiais metais Nagojos mieste ketinama pakviesti lankytojus į LNM parengtą Vilniaus fotografijų parodą, dedikuotą Vilniaus 700 metų jubiliejui.

Japoniją ir Lietuvą taip pat sieja tremties traumos, todėl planuojama su partneriais Japonijoje aptarti bendrų projektų galimybes. Daugelyje šalių tremtis per amžius reiškė vieną griežčiausių bausmių. Lietuvoje Sovietų Sąjungos režimas 1941-ųjų birželį ir vėlesniais metais šimtus tūkstančių žmonių pasmerkė būtent tokiai lemčiai.

Vizito metu bus tariamasi dėl bendradarbiavimo su LNM ruošiant parodą apie ainus – senuosius Sachalino bei Kurilų ir Japonijos salų gyventojus, migravusius čia sausumos tiltais prieš daugiau nei 10 tūkstančių metų. Ainų etninė grupė pasižymi savitumu ir turi išskirtinę kalbą bei kultūrą. Dėl ilgai besitęsusios asimiliacijos XX amžiuje ainų kalbą mokančių žmonių skaičius sparčiai mažėjo.

Etnologas Bronislavas Pilsudskis (1866–1918), vėliau Lenkijos prezidentu tapusio Juzefo Pilsudskio brolis, buvo vienas pirmųjų žmonių iš Lietuvos, apsilankęs Japonijoje. Tuometėje Rusijos imperijoje jis kaip tremtinys buvo nublokštas į ryčiausią pakraštį, katorgininkų sala vadinamą Sachaliną. Dabar B. Pilsudskis žinomas kaip vienas pirmųjų Sachalino tautų tyrinėtojų. Planuojama, kad jo tyrinėta ainų tauta bus pristatyta LNM parodoje Vilniuje. Čia bus galima susipažinti su ainų ir šalia jų gyvenusių tautų kultūra, kokia ji buvo XIX–XX amžių sandūroje. Ją B. Pilsudskis užfiksavo tekstuose, garso įrašuose ir fotografijose.