Į restauratorių rankas pateko istorinis lobis iš JAV. Skrynioje ne tik grožio reikmenys ir auksas
2024 02 21
„Reikia visada galvoti, kad tas daiktas yra susijęs su žmogumi. Taip, jie dažniausiai visi jau išėję anapilin, bet tas daiktas, nori nenori, vis tiek susijęs su žmogumi“, – taip apie istorinių vertybių restauravimą kalba I kvalifikacinės kategorijos dokumentų restauratorė Lina Kregždienė.
Į jos ir kolegų rankas pateko iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą atplaukusi skrynia su tikru lobiu viduje. Skrynia dar vadinama „baksu“, priklausė Emilijai Marcinkevičiūtei, kuri po 10 metų gyvenimo Amerikoje 1920 metais grįžo į Lietuvą. Planavo likti trumpam, bet planus sujaukė meilė. Emilija liko Lietuvoje. „Baksas“ taip pat.
Laidoje „Restauratoriai“ žiūrovai išvys ne tik skrynią, kokias žymes paliko laikas ir kelionė laivu, kaip ji restauruojama, bet ir kokie daiktai buvo jos viduje. Visus daiktus restauratoriai kruopščiai nuvalė, įvertinus jų būklę, teko atlikti ir daugiau procesų.
L. Kregždienė restauruoja popierinę eksponato dalį ir apie popierių pasakoja mažai, kam žinomų detalių. Kartais net nesusimąstome, kokius neištrinamus pėdsakus gali jame palikti laikas ir kiek informacijos sukaupti. Pateikiamas pavyzdys iš kasdienybės „Jeigu prisiminus, kaip mes skaitom knygas. Ten, kur pabaigėm skaityti, mes užlenkiam kamputį, užverčiam ir ta žymė visada liks. Jeigu mes norėsim atlenkti tą kamputį, vis tiek lieka brūkšnys“, – sako L. Kregždienė.
„Man atrodo, daug žmonių yra, kurie daiktą priima emociškai. Daiktai yra kaip kažkokia iliustracija mūsų gyvenimo, kaip natiurmortas“, – sako aukščiausios kvalifikacinės kategorijos metalo dirbinių restauratorė Oksana Čepeliuk. Pašnekovė papasakos ne tik apie metalo restauravimo subtilybes, bet ir apie nuo vaikystės jaučiamą ypatingą ryšį su aplink supančiais daiktais, apie norą juos stebėti ir analizuoti.
„Emilijos Marcinkevičiūtės palikimas yra unikalus ir išskirtinis, nes jį sudaro kasdienybės daiktai. Tokių kasdienybės daiktų yra labai pavienių, nes jeigu jau grįžo į Lietuvą anuomet, parsivežė, tai ir naudojo, ir niekas nesaugojo jų kaip kažkokį palikimą, paveldo dalį“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus istorijos rinkinių skyriaus vedėja, didžiausios šių metų Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija“ kuratorė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė. Istorikė papasakos ne tik apie pačius daiktus, bet kaip Emilijai sekėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, atskleis ir kiek Lietuvoje turime sukaupę emigracinio paveldo, kurį iki 2024 m. rugsėjo galite atrasti Istorijų namuose vykstančioje parodoje.
Laidą kuria: režisierius Modestas Endriuška, turinio ir komunikacijos koordinatorė Morta Šiaulytė, prodiuserė Daiva Bilinskienė.
Dokumentinių apybraižų ciklas „Restauratoriai“ rodomas šeštadieniais 14.30 val., per LRT Plius kanalą.
Projekto partneris – LNDM Prano Gudyno restauravimo centras, LRT.
Laida sukurta bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir Lietuvos centriniu valstybės archyvu.
Sekite laidos naujienas socialiniame tinkle „Facebook“: spausti čia.