Lietuvos nacionalinis muziejus apskundė teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas buvusio Gedimino kalno projektuotojo UAB „Hidroterra“ ieškinys, o muziejus įpareigotas sumokėti už atliktus darbus. Toks žingsnis žengtas pasigedus aiškumo ir įžvelgus, jog esminė problema liko neišspręsta: sprendimas užkerta kelią tęsti darbus su nauju projektuotoju, kita vertus, nepatvirtina, jog galima naudoti jau anksčiau UAB „Hidroterra“ parengtą projektą.

„Manome, kad klausimas buvo per daug sudėtingas, kad jį būtų galima išnagrinėti dar pirmos instancijos teisme. Teismas nagrinėjo sutarties nutraukimo teisėtumą, bet mažai dėmesio skyrė aplinkybėms – kodėl muziejus neturėjo kitos išeities. Manome, jog būtent dviprasmiškas darbų traktavimas pagal galiojančius tvarkybos ir statybos darbų reglamentus, t. y. šių darbų sąveika ir atskyrimas UAB „Hidroterra“ rengtame projekte, ir yra esminis šios bylos klausimas. Atsakymo, kaip elgtis tokioje situacijoje, reikia ne tik mums, nes panašios problemos tvarkantiems kultūros paveldo vertybes užprogramuotos ir ateityje“, – teigia LNM direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.

Šio klausimo išnagrinėjimas svarbus dar ir dėl to, kad vykdant darbus pagal UAB „Hidroterra“ parengtą tvarkybos darbų projektą kiltų rizika dėl tolesnės techninės darbų priežiūros vykdymo, viešųjų pirkimų vykdymo ir darbų garantijos suteikimo.

Projektavimo darbai bus stabdomi

Muziejus dar pernai, neradęs sutarimo su buvusiu projektuotoju, taip pat įvertinęs Gedimino kalno būklę ir tebegaliojančią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, priėmė sprendimą nutraukti sutartį ir skelbti konkursą dėl projektavimo užbaigimo. Konkursą laimėjo UAB „Maspro“. Rangos darbus pietrytiniame šlaite planuota pradėti jau šių metų pavasarį.

V. Petroko teigimu, ši situacija taip pat lėmė sprendimą kreiptis į apeliacinį teismą: „Teismas įpareigojo tik atsiskaityti už neapmokėtus darbus ir teismo išlaidas, tačiau neįpareigojo anuliuoti sutarties nutraukimą ir grįžti prie projektavimo su UAB „Hidroterra“. Tai kelia daug neaiškumų, be to, kyla rizika už tuos pačius darbus sumokėti du kartus.“

Lietuvos nacionalinis muziejus prašys Lietuvos apeliacinio teismo ieškinį nagrinėti skubos tvarka, nes esama situacija nepalieka kitos išeities, kaip tik stabdyti šiuo metu vykusius projektavimo darbus, o tai nukels kalno tvarkymo darbų pradžią.

Problema rengiant Gedimino kalno sutvarkymo projektą atsirado, kuomet kontroliuojanti institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra – aiškiai pareiškė, jog muziejus, vykdydamas darbus pagal tuometinį UAB „Hidroterra“ parengtą projektą, neteks darbams numatytų Europos Sąjungos lėšų. Agentūros sprendimas rėmėsi ją konsultavusios Statybos inspekcijos išvada, kad kalno tvarkymo projektui turėjo būti gautas ne tik tvarkybos, tačiau ir statybos leidimas. Į šias pastabas muziejus privalėjo atsižvelgti, tačiau rangovas atsisakė koreguoti projektą (atskirti tvarkybos ir statybos darbus) ir gauti papildomą statybos leidimą pagal šių institucijų išaiškinimą.

Gedimino kalno būklė šiuo metu yra santykinai stabili, nepaisant jau kurį laiką vyraujančių nepalankių orų. Kol nebus įgyvendintos ilgalaikio sutvarkymo projekte numatytos priemonės, kalno būklė išliks priklausoma nuo orų sąlygų. Žiema, jeigu nebus nuolatinio įšalo, nėra palankus metas, todėl kalno stebėsenai skiriamas ypatingas dėmesys, esant bet kokiems procesams būtų nedelsiant reaguojama.