Šioje parodoje pirmą kartą eksponuojamas Dalios Grinkevičiūtės 1949–1950 metais rašytų tremties prisiminimų originalus tekstas. Rankraštyje pasakojama autentiška keturiolikos metų mergaitės patirtis Lenos deltos Trofimovsko saloje (Jakutijoje). Į šią salą Dalia pateko prasidėjus masiniams trėmimams iš Lietuvos 1941-ųjų birželį.

Dalios Grinkevičiūtės tekstas – tai pasakojimas apie tremtį, kurią išgyveno daugybė žmonių. SSRS okupacijos metais priverstinai iškeldinta ir kalinta apie 300 tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Patyrusi stingdantį šaltį, alinantį badą, išgyvenusi fizines kančias, autorė neprarado vilties. 1949 metais ji su mama pabėgo iš tremties atgal į Kauną. Slapstydamasi ir nujausdama suėmimą Dalia Grinkevičiūtė rašė prisiminimus, kuriuos, įdėjusi į stiklainį, užkasė tėvų namo sode. Netrukus ji buvo suimta ir įkalinta. 1956-aisiais grįžusi po lagerio ir antrosios tremties rankraščio neberado.

Jausdama pareigą liudyti sovietinės sistemos žiaurumą, 1974 metais Dalia Grinkevičiūtė pradėjo rašyti prisiminimus iš naujo. Jų fragmentai rusų kalba, pasirašyti tikrąja autorės pavarde, buvo publikuoti rusų disidentų Paryžiuje leistame žurnale „Pamiatj“ 1979 metais. Atsiminimai Lietuvoje, pavadinti „Lietuviai prie Laptevų jūros“, pirmą kartą paskelbti „Pergalės“ žurnale tik 1988-aisiais.

Užkastasis rankraštis atsitiktinai rastas 1991 metų pavasarį toje pačioje vietoje, kur ir buvo paslėptas. Tai pavieniai lapai, prirašyti pieštuku ir kelių spalvų rašalu. Jie sukrečia nenudailintu tikrumu – badaujančių, šąlančių, mirštančių, iki išsekimo dirbančių tremtinių gyvenimo vaizdais, stebina begaliniu noru išgyventi, nepasiduoti, nesusitaikyti.

Ši paroda, kaip ir rankraštyje užfiksuotas gyvenimas, yra fiziškai nepatogi. Joje nėra įprastų stendų, ryškaus apšvietimo, išsamių paaiškinimų. Vietoj to – minkštos, tarytum Lenos upės deltos salų sniegu užklotos grindys. Jose įtaisyti blausūs šviesos šaltiniai, kuriuos palietę ranka išgirsite aktorės Birutės Mar skaitomo Dalios Grinkevičiūtės eksponuojamo teksto fragmentus.

Grindyse įmontuotuose stenduose – daiktai, liudijantys kelionę į nežinią, varganą tremtinių buitį, alinantį darbą ir geresnės ateities viltį po sunkaus darbo sėdus į mokyklinį suolą.

Paroda, skirta masinių Lietuvos gyventojų trėmimų 80-osioms metinėms veiks iki 2022 m. gegužės 1 d. Naujajame arsenale.

___

Parodą organizuoja Lietuvos nacionalinis muziejus.

Parodos kuratorės Virginija Rudienė ir Giedrė Milerytė-Japertienė, architektas Rokas Kilčiauskas (Processoffice), grafikos dizainerė Jurga Karosaitė, koordinatorė Dominyka Verikaitė. Rankraštį restauravo Lina Kregždienė (Lietuvos nacionalinis muziejus).

Eksponatais pasidalino Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, eksponatus padėjo atrinkti muziejaus vyr. fondų saugotoja Nijolė Čekavičiūtė ir vyr. muziejininkė Ramunė Draučiūnaitė.

Parodos partneriai Audioteka.lt ir Lietuvos Rašytojų sąjungos leidykla.