Medinis skulptūrinis objektas šiuolaikiškai interpretuoja lietuviško koplytstulpio tradiciją. Trijų metrų aukščio kūrinyje vaizduojama vaiko figūra, laikanti kaukę. Šis motyvas atveria klausimus apie tapatybę, savęs pažinimą ir vaidmenis, kuriuos žmogus prisiima bendruomenėje.

Skulptūra sukurta Jono Basanavičiaus 175-ųjų gimimo metinių proga. J. Basanavičius buvo daugialypė asmenybė – jam rūpėjo mokslas, medicina, tautosaka ir lietuvių kultūros savivoka. M. Saukos kūrinyje, jungiančiame istorinės atminties, tautosakos ir šiuolaikinio meno laukus, šios temos interpretuojamos per simbolinį, atvirą ir žiūrovą patraukiantį vaizdinį.

Į tradicinės mažosios architektūros formą įkomponuota skulptūra nevaizduoja konkretaus šventojo, mito ar pasakos personažo. Ji palieka erdvės naujiems pasakojimams rastis. Kaip folkloras, pasakos ir mitai gimsta iš žodinės tradicijos bei kolektyvinės kūrybos, taip ir šis kūrinys kviečia lankytojus tapti jo prasmių bendraautoriais.