Algirdas Kalinauskas (nepriklausomas tyrėjas)

Ar jau viskas iškasta Šventosios senovės gyvenvietėje?

Archeologiniai tyrimai Šventosios senovės gyvenvietėje pradėti vykdyti 1966 m. ir su pertraukomis vyksta iki šiol. Galima būtų manyti, kad per 59-erius tyrimų metus šis objektas bus jau ištirtas ir nebestebins naujais atradimais. Vis dėlto Šventosios paleolagūninio ežero dugne ir priekrantėse slypi dar daug atradimų, laukiančių savo eilės. Pranešime bus aptarti archeologiniai tyrimai, vykdyti 2023–2024 m. Šventosios senovės gyvenvietės teritorijoje.

Dr. Kęstutis Peseckas (VšĮ „Akiračiai“)

Finougrų pėdsakų Lietuvos priešistorėje beieškant

Didžioji dalis Europos, taip pat ir mes, lietuviai, kalbame indoeuropiečių kalbomis. Archeologiniai, lingvistiniai ir genetiniai tyrimai atskleidžia, kad indoeuropiečių kalbas į mūsų regioną ir į didžiąją dalį Europos kartu su nauja kultūra, papročiais ir gyvenimo būdu III tūkstantmetyje pr. Kr. atnešė migrantai iš Ponto stepių regiono – virvelinės keramikos kultūros žmonės. Šiuolaikinėje indoeuropietiškoje Europoje išsiskiria tautos, kalbančios finougrų kilmės kalbomis, tokiomis nutolusiomis nuo indoeuropietiškų, kad visi bandymai surasti bendrą jų prokalbę pasirodė nevaisingi. Rytų Baltijos regione finougriškai kalba estai ir suomiai, tačiau finougrų būta ir Lietuvoje. Tai liudija tarp šiandieninės Lietuvos gyventojų ypač paplitusi Y chromosomos N haplogrupė, sietina su finougrų tautomis, bei kelios dešimtys finougriškos kilmės hidronimų. Kodėl tokie netolimi mūsų kaimynai iki šių dienų kalba mums itin tolimomis kalbomis? Kokius laikus mena finougriški lietuvių genai ir ežerų bei upių pavadinimai?

Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad jie siekia akmens amžiaus laikus, kad finougriškai kalbėjo dar iki pirmųjų indoeuropiečių pasirodymo šiuose kraštuose gyvenę žmonės. Tačiau naujausi senųjų Šiaurės Europos ir Azijos gyventojų genetiniai tyrimai keičia mūsų supratimą apie finougrų kilmę ir pasirodymą Rytų Baltijos regione, o jo datą nukelia į kur kas vėlesnius laikus, į pirmą tūkstantmetį pr. Kr., t. y. bronzos ir geležies amžių sandūrą. Kas buvo šie žmonės, kokius pėdsakus jie paliko ir kur turėtume jų ieškoti? Ar įmanoma rasti jų gyvenvietes? Ar galime tikėtis aptikti jų kapų? Pranešime bus bandoma atsakyti į šiuos klausimus, taip pat bus pristatyti archeologinių žvalgymų finougriško pavadinimo Muno ežero saloje rezultatai.

Archeologijos vakarų MARIJOS GIMBUTIENĖS SKAITYMŲ XXII programa: spausti čia.

Kada? Kovo 6 d. 18 val.
Kur? Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius).

Vakaro vaizdo įrašą bus galima peržiūrėti Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.