Jono Kazimiero LDK 1653 m. šilingų gamybos atraižos – valcuotų juostelių dalys ir ažūras
Apie eksponatą
Apie Jono Kazimiero laikais, 1652–1653 m. Vilniuje veikusią monetų kalyklą ir monetų kaldinimą duomenų esama mažai, todėl kiekvienas faktas ar radinys yra vertingas liudininkas. Žinoma, kad kalykla Vilniuje buvo atidaryta 1652 m. pradžioje, veikė su trukdžiais ir labai trumpai. Tiksli jos vieta nežinoma, tačiau rašytiniuose šaltiniuose minima, kad kalykloje buvo naudojamos trejos valcavimo staklės, vienos jų, trauktos arklio, veikiausiai galėjo būti naudojamos monetų gamybai, kitos, suktos vandens, buvo skirtos sidabro skardos lakštų, skirtų monetoms, gamybai. Pastarosios buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio pilies malūne, buvusiame į pietus nuo Valdovų rūmų. Vykdant archeologinius tyrimus Žemutinės pilies teritorijoje 2002 m. buvo rastos skardos lakšto atraižos su valcu atspaustomis monetomis – 1653 m. šilingais. Šilingams gaminti valcavimo staklės buvo naudojamos jau Stepono Batoro laikais. Toks gamybos būdas buvo produktyvesnis nei kaldinimas spaudais: staklėse besisukančiuose voluose būdavo patalpinamos sidabro juostos ir jose atsispausdavo kelios monetos. Jas belikdavo iškirsti, likdavo atraižos, vadinamasis ažūras. Tam, kad tempiama metalo juosta tarp volų slystų be trikdžių, būtų didesnis jų sukibimas ir averso su reversu vaizdai sutaptų, tarp monetų vaizdų buvo įkalami papildomi ženklai (rombai, žvaigždės ir pan.).