Popieriaus karpinys „Vilniaus legenda II“

  • Autorius
    Angelė Vyšniauskaitė

  • Sukūrimo data
    Nežinoma

  • Sukūrimo vieta
    Vilnius

  • Medžiaga, technika
    Spalvotas popierius, karpymas, klijavimas

  • Išmatavimai
    23,5×18,5 cm

  • Inventoriaus numeris
    EMD 1500/2

  • Papildoma informacija
    Fotografas Arūnas Baltėnas, 2011 m.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriuje saugomi didžiausi šalyje rinkiniai atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį. Šiuo metu kolekciją sudaro apie 80 tūkstančių eksponatų: XVIII a. pabaigos – XX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, medinės šventųjų skulptūros, memorialinių paminklų viršūnės, namų apyvokos daiktai, susisiekimo priemonės, baldai, darbo įrankiai, valstiečių drabužiai, namudiniai audiniai. Daiktinius rinkinius papildo ikonografinė medžiaga, piešiniai, brėžiniai, fotografijos, etnografiniai aprašai.

Seniausi eksponatai perimti iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos. Daug jų surinkta nuo 1949 metų organizuojamose etnografinėse ekspedicijose, nemažai įsigyta iš privačių asmenų. Nuo XX a. vidurio pradėti kaupti geriausi, stipriu ryšiu su tradicija pasižymintys, kūrybiškai tradicinę ornamentiką ir koloritą interpretuojantys tautodailininkų darbai: tautiniai drabužiai, juostos, vestuviniai sodai, pintinės, gintaro, geležies dirbiniai, medžio drožiniai ir dailės kūriniai.

Etnografijos kolekcija skaidoma į teminius rinkinius ir įvairiais būdais pristatoma visuomenei – apie ją skelbiama moksliniuose tyrinėjimuose, rengiamos parodos, publikuojami katalogai, nuo 1991 metų leidžiamas muziejaus metraštis „Etnografija“.

Karpiniai, dekoratyviniai interjero puošmenys, XIX a. pradžioje pasirodė lietuvių liaudies buityje ir tapo įprastiniu reiškiniu. Senųjų karpinių rinkinio dalį sudaro langų užuolaidėlės, lentynų papuošimai, servetėlės, šventųjų paveikslų ir veidrodžių rėmų, žibalinių lempų papuošimai, specialūs karpiniai vestuvėms, snaigės, figūrų juostos vaikams žaisti. Daugiausia yra kirptų iš balto ar gelsvo popieriaus, mažiau iš laikraščių, spalvoto popieriaus. Neįmantrūs pasikartojantys geometriniai simetriniai raštai: rombai, apskritimai, trikampiai, iš kurių sukuriamas vientisas ornamentas. Talentingesnių kūrėjų karpiniai pasižymi dideliu formatu ir sudėtingais raštais: vyrauja įvairios gėlės, paukščiai. Išskirtinės išlikusios senųjų karpytojų Onos Grigonytės, Adelės Česiulytės langų užuolaidėlės, karpytos XX a. pradžioje. Rinkinyje yra daug Pranės Akmanavičienės, Juzės Salickienės, Elenos Krasnauskienės, Rožės Drazdauskienės, Jadvygos Ravaitienės, Teofilės Vidūnienės užuolaidėlių rekonstrukcijų ir karpymo raštų pavyzdžių.

Nemažą rinkinio dalį sudaro karpyti paveikslai ir atvirukai – tai savarankiška vaizduojamosios dailės rūšis. Jos pradininkių Julijos Daniliauskienės ir Nijolės Angelės Jurėnienės karpiniuose vyrauja išplėtotas gyvybės medžio motyvas, naudojamas baltas ir spalvotas popierius, išlygintų šiaudų aplikacijos. Taip pat rinkinyje yra Angelės Vyšniauskaitės, Vandos Giedrytės, Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės darbų. Daug karpinių dovanojo autoriai, dalyvavę Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykusioje tarptautinėje karpinių parodoje „Karpinių Kalėdos“ (2015).