15 grašių vertės darbo užmokesčio žetonas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1780 m.

  • Sukūrimo vieta
    Abiejų Tautų Respublika

  • Medžiaga, technika
    Vario lydinys

  • Išmatavimai
    24×24 mm

  • Inventoriaus numeris
    NŽ 596

Apie eksponatą

XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje Abiejų Tautų Respublikoje paplito tradicija už atliktą darbą mokėti ne tikrais pinigais, o pinigų pakaitalais – darbo užmokesčio žetonais, kuriuos vėliau galima buvo išsikeisti į prekes, bet tik tose vietose, kurios priklausė darbdaviui. Taip buvo apribojama dirbančiųjų laisvė keliauti ir gaunama papildomų pajamų.

Didžioji dalis tokių žetonų buvo pagaminti kalvėse ir tai buvo nedidelės vienpusės skardelės su pažymėtu darbo pobūdžiu (su arkliu ar be jo), laiku (pvz., 1 diena) arba rečiau verte. Šis žetonas greičiausiai yra dviejų darbo dienų užmokesčio vertės. Privataus darbo užmokesčio žetonai yra labai reti muziejų eksponatai ir apie kitą tokį žetoną duomenų neturime. Dėl šių žetonų retumo ir rašytinių šaltinių trūkumo apie juos žinome labai mažai, tad pasakyti, ar šis žetonas buvo naudojamas viename iš Lietuvos dvarų ar kur kitur, negalime.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Žetonų rinkinys suformuotas 1983 m. iš monetų rinkiniuose saugotų įvairių pasaulio šalių skaičiavimo, žaidimo, mokėjimo (gamybos ir prekybos įmonių, karinių dalinių, ryšių, transporto, šunų registracijos) XV–XX a. žetonų ir jų funkcijoms artimų šiuolaikinių telefono, nuolaidų, bankų, kitų mokėjimo kortelių. Keturis dešimtmečius kauptame rinkinyje saugoma beveik 1200 eksponatų. Iš vertingiausių minėtini daugiau kaip 100 XV–XIX a. Niurnbergo kalyklų skaičiavimo žetonų, rastų įvairiose Lietuvos vietovėse, 13 retų XVI a. Vilniaus monetų kalykloje kaldintų skaičiavimo žetonų, tarp jų unikalus LDK kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo 1559 m. skaičiavimo žetonas.