Religinis medaliukas Šventiesiems metams atminti

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1625 m.

  • Sukūrimo vieta
    Italija

  • Medžiaga, technika
    Vario-cinko-alavo lydinys, alavo danga, liedinimas

  • Išmatavimai
    36,8×33,3 mm, su ąsele – 42,7 mm, svoris 6,039 g

  • Inventoriaus numeris
    M 1604

Apie eksponatą

Patys seniausi žinomi medaliukai, skirti Šventiesiems (arba Jubiliejiniams) metams, pažymėti 1575 m. data. Šventieji metai – tai malonės, nuodėmių atleidimo, bausmių už padarytas nuodėmes panaikinimo, susitaikymo, atgailos metai. Jubiliejiniai metai buvo švenčiami kas 50 metų nuo 1300-ųjų ir kas 25 metai nuo 1425-ųjų.

Švenčiant 1625 metų Jubiliejų buvo pagaminta ne mažiau kaip 10 skirtingų tai progai skirtų medaliukų. Lietuvos nacionalinio muziejaus medalių rinkinyje yra du minimai progai skirti medaliukai. Tai seniausi religiniai medaliukai rinkinyje. Paminėtina, kad 1625 m. Jubiliejaus iškilmėse Romoje, kuomet atidaromos Šventosios durys, dalyvavo ir karalaitis Vladislovas Vaza bei jį į kelionę po Europą 1624–1625 m. lydėję Lietuvos didikai Radvilos ir Pacai. Lietuvos kancleris Albertas Stanislovas Radvila išrūpino audienciją pas popiežių Urboną VIII ne tik savo pusbroliams Jonui Albertui ir Aleksandrui Liudvikui Radviloms, bet taip pat ir Lietuvos iždininkui Steponui Pacui, kurį popiežius sutiko kaip Florencijos patricijų Pazzi giminaitį. Iškilmėse besilankantys asmenys galėjo įsigyti arba būti apdovanoti Jubiliejui skirtais medaliukais.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Rinkinyje saugomi Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos XVI a. – XXI a. pradžios atminimo medaliai ir žetonai, taip pat religiniai medaliukai (daugiau kaip 1000 vnt.) iš perimtų muziejų rinkinių, įsigyti iš privačių kolekcijų, atsitiktiniai radiniai ir radiniai iš archeologinių tyrimų.

Seniausias eksponatas, sietinas su LDK istorija, – gaisre apsilydęs Stepono Batoro sidabrinis medalis, skirtas Polocko ir Livonijos atsiėmimui atminti (1582), rastas archeologinių tyrimų metu Vilniuje. Tarp lituanistinių XVII–XIX a. medalių išskirtinas auksinis medalis, skirtas Vilniaus universiteto įkūrimo 250 metų ir atkūrimo 25 metų sukaktims paminėti (1828, dail. Fiodoras Tolstojus). Vertingiausi XX a. eksponatai – diplomatams Stasiui Lozoraičiui ir Stasiui Lozoraičiui jaunesniajam, prof. Vytautui Landsbergiui priklausę medaliai ir prezidento Valdo Adamkaus jo prezidentavimo laikotarpiu (1998–2003) dovanų gauti medaliai. Rinkinys nuolat pildomas šiuolaikinių medalininkų darbais istorine tematika, įsigyta medalių, skirtų Sausio 13-ajai, Lietuvos vardo tūkstantmečio, Žalgirio mūšio ir Žemaičių krikšto sukaktims, poeto Kristijono Donelaičio gimimo 300 metų jubiliejui paminėti, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.