Aukštvilkių lobis

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1912/1985 m.

  • Sukūrimo vieta
    Tauragės r.

  • Medžiaga, technika
    Sidabras, auksas, bronza, auksavimas, emaliavimas, kaldinimas, montavimas

  • Inventoriaus numeris
    NL 59/1–91, M 2781, IM 10961/1–2, IM 11764/1–2

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Rastas 1985 m. Aukštvilkiuose, Tauragės r.

Apie eksponatą

1985 m. Aukštvilkiuose, Tauragės rajone, ravėdami pastarnokų lauką moksleiviai aptiko pinigų ir daiktų lobį.
Lobį sudaro vien tik vokiškos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios sidabrinės ir auksinės monetos, du vestuviniai žiedai su poros inicialais ir santuokos data, laikrodis auksiniu korpusu bei laikrodžio grandinėlė su pakabučiu ir Prūsijos Karūnos ordinas. Prūsiškų, vokiškų XIX a. antros pusės – XX a. pradžios monetų radiniai pietvakarinėje Lietuvos dalyje (pasienyje su Vokietija) aptinkami dažniau, ypač įprasti Klaipėdos krašte. Lobis išsiskiria ir asmeninių daiktų gausa – jų paprastai lobiuose nerandama arba randama labai retai ir dažniausiai tai būna papuošalai, medaliukai.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus Baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Pinigų lobių rinkinyje saugomi sidabro lydinių, monetų, popierinių pinigų kompleksai ir jų dalys iš 180 radimviečių, aptikti 1899–2023 metais. Tai II–III a., IX–X a., XIV a. – XX a. 10 dešimtmečio pinigų lobiai (įvairiose talpose paslėptos taupmenos), pamestų ar paslėptų piniginių turiniai, paslėptos monetų kolekcijos, kitos įvairiems tikslams skirtos ir į įvairias medžiagas supakuotos, pamestos ar paslėptos smulkių monetų sankaupos. Rinkinyje taip pat kaupiami ir atskiri tokių kompleksų egzemplioriai, leidžiantys apibūdinti radavietę ir apytikriai datuoti radinį. Trečdalis pinigų lobių rasta Vilniuje ir Vilniaus apylinkėse. Išskirtini 25 XIV–XV a. lobiai, kuriuos sudaro sidabro papuošalų laužas, sidabro lydiniai, ankstyvosios LDK monetos. Rinkinyje saugomas didžiausias Lietuvoje rastas 15 966 monetų lobis (Tilto g., Vilnius, 1698/1999 m.).