Plakatas „Brolej Žemajcziaj!“

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1862 m.

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Popierius, akvarelė

  • Išmatavimai
    86×63,5 cm

  • Inventoriaus numeris
    R 3468

Apie eksponatą

Plakatas rastas priklijuotas prie Šaukėnų parapinės bažnyčios sienos 1862 m. kovo 19 d. Panaudotas perlaužto kryžiaus atvaizdas 1863–1864 m. sukilimo išvakarėse tampa pasipriešinimo prieš Rusijos imperijos valdžios vykdomus katalikų persekiojimus simboliu. 1862 m. Žemaitijoje ant bažnyčių sienų kabinti plakatai pradeda lietuviškojo plakato raidą. Šiuo metu tai seniausias žinomas lietuviškas plakatas.

Ikonografijos kolekciją sudaro per 600 tūkstančių vaizdinės dokumentikos eksponatų, atspindinčių Lietuvos valstybės ir kultūros istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Medžiaga kaupiama ir sisteminama formuojant filokartijos, filatelijos, grafikos, klišių, ekslibrisų, plakatų, tapybos, ikonų, skulptūros, architektūrinių brėžinių ir dizaino projektų rinkinius. Gausiausias – fotografijos ir negatyvų rinkinys, kurio reikšmingą dalį sudaro autoriniai fotografų archyvai.

Ikonografijos rinkiniai išaugo iš senųjų Vilniaus kolekcijų – Vilniaus senienų muziejaus, Lietuvių mokslo draugijos, Vilniaus mokslo bičiulių draugijos ir kitų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę juos ženkliai papildė reorganizuotų Religijos istorijos muziejaus ir Lietuvos valstybės muziejaus fondai, Kazio Varnelio namų-muziejaus eksponatai.

Plakatų rinkinį sudaro beveik 20 tūkstančių plakatų ir afišų. Pagrindinė plakato paskirtis – perduoti informaciją. Jis liudija sudėtingą mūsų šalies istoriją: Lietuvos padėtį Rusijos imperijos valdymo metais, lietuviškos spaudos draudimą ir tautinį atgimimą, pasaulinių karų laikotarpį, tarpukario nepriklausomos valstybės du dešimtmečius, sovietų okupaciją, išeivijos veiklą, Sąjūdžio laikus, atgimusios Lietuvos gyvenimą. Seniausi rinkinio eksponatai – XIX a. pradžios Vilniaus teatro spektaklių afišos. Unikalus ranka pieštas 1862 m. plakatas, kaip antivyriausybinio sąjūdžio išraiška 1863–1864 m. sukilimo išvakarėse, duoda pradžią lietuviškojo plakato raidai. Ypatingą istorinę ir meninę vertę turi kultūrinių renginių, Nepriklausomos Lietuvos Seimo rinkimų, propagandiniai kovų dėl Vilniaus krašto plakatai, sukurti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Ferdinando Ruščico, Vytauto Bičiūno, Jono Juozo Burbos ir kitų. Gausi sovietinio laikotarpio plakatų ir afišų kolekcija. Rinkinyje saugoma Viliaus Jomanto, Stepo Žuko, Vytauto Palaimos, Petro Rauduvės, Danutės Karaškaitės, Juozo Galkaus, Izabelės Bindler, Alberto Gursko, Zino Kazėno ir kitų autorių darbai. Dailininkai Stasys Eidrigevičius ir Vytautas Kaušinis muziejui dovanojo savo sukurtų darbų kolekcijas. Atgimimo laikus atspindi 1988–1990 m. spausdinti plakatai. Kelios dešimtys plakatų, atsišaukimų ir transparantų nuo Aukščiausiosios Tarybos gynybinių barikadų primena tragiškus 1991 m. sausio mėnesio įvykius. Rinkinys pildomas šių dienų svarbiausių kultūrinių renginių, istorinių ir politinių įvykių plakatais bei afišomis.