Napoleono Didžiosios armijos 21-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė kepurė – kiveris

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1810–1812 m.

  • Sukūrimo vieta
    Prancūzija

  • Medžiaga, technika
    Fetras, vario lydinys, oda

  • Išmatavimai
    Aukštis 21 cm

  • Inventoriaus numeris
    R. s. nr. 4281

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Archeologinių tyrimų vadovai Albinas Kuncevičius, Justina Poškienė

  • Papildoma informacija
    Napoleono Didžiosios armijos karių masinė kapavietė, S. Žukausko g., Vilnius, 2002 m.

Apie eksponatą

1812 m. Prancūzijos–Rusijos karo Napoleono Didžiosios armijos karių kapavietė Vilniuje yra didžiausia tyrinėta Napoleono armijos karių masinė kapavietė Europoje. Oficialūs Vilniaus gubernatūros dokumentai liudija, kad Vilniuje tą žiemą atsitraukimo iš Rusijos metu mirė ir buvo palaidota maždaug 37 tūkstančiai Napoleono armijos karių. Tuometinio Šnipiškių priemiesčio prieigose surasta kapavietė yra viena iš jų palaidojimo vietų.

Laidojimui buvo panaudotos pačių Napoleono karių 1812 m. vasarą aplink miestą iškastos fortifikacinės apkasų ir redutų linijos. Šioje masinėje kapavietėje, antropologinių ir archeologinių tyrimų duomenimis, buvo palaidota ne mažiau kaip 3269 mirusieji iš ne mažiau kaip 90-ties pulkų, suformuotų Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Prūsijoje, Vestfalijoje, Reino konfederacijoje. Tyrimų metu rasta per 4600 radinių, daugiausia aptikta metalinių uniformų sagų su pulkų numeriais. Taip pat rasta kaulinių, odinių ir medinių sagų (nuo marškinių, getrų, petnešų); kitų aprangos detalių – audinių ir odos liekanų nuo uniformų, kepurių ir batų; odinių ir metalinių kepurių kokardų, įvairių geležinių ir žalvarinių sagčių ir sagtelių nuo diržų, kuprinių, kepurių, getrų; keliolika monetų. Vilnius simbolizavo Didžiosios armijos šiurpios katastrofos pabaigą.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos rinkinys yra vienas seniausių ir gausiausių muziejuje ir pats didžiausias Lietuvoje. Jame sukaupta per 600 tūkstančių archeologinių radinių, datuojamų nuo XI tūkstantmečio pr. Kr. iki XIX amžiaus. Rinkinį sudaro atskiros eksponatų grupės, kurios skiriamos pagal laikotarpius ir temas.

Seniausi archeologijos eksponatai įtraukti į muziejinę apskaitą dar iš Senienų muziejaus atskirų mecenatų kolekcijų, taip pat XIX a. – XX a. pradžioje vykdytų mokslinių ar mėgėjiškų archeologinių tyrinėjimų. Nuo pokario metų archeologijos rinkinys nuolat pildomas radiniais iš kasmet vykstančių archeologinių tyrimų visoje Lietuvoje. Tyrimus vykdo įvairios institucijos ir tyrėjų grupės, ekspedicijas organizuoja taip pat ir patys muziejaus archeologai.

Siekiant atspindėti ir aprėpti augančią Lietuvos archeologijos paveldo medžiagą muziejuje veikia Priešistorinės archeologijos rinkinių bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinių skyriai.

Archeologijos rinkinio pagrindu 2000 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta didelė archeologijos ekspozicija, nušviečianti Lietuvos proistorę nuo seniausių laikų iki XIII amžiaus, t. y. Lietuvos valstybės susidarymo. Turtingi rinkiniai leidžia rengti specializuotas parodas tiek pačiame muziejuje, tiek ir užsienyje. Saugomų eksponatų pagrindu publikuojami moksliniai katalogai.

Archeologijos rinkinio studijomis intensyviai naudojasi akademinė ir mokslinė bendruomenė. Plačiajai visuomenei rinkinių medžiaga pristatoma Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS).

Vilniaus miesto rinkinyje saugoma per 800 radinių kompleksų iš įvairių Vilniaus miesto vietų. XX a. paskutiniais dešimtmečiais suintensyvėjus miesto archeologiniams tyrimams, muziejaus kolekcijas papildo radiniai iš daugelio Vilniaus mieste tyrinėtų objektų: gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, gatvių bei aikščių, bažnyčių, vienuolynų ir šalia jų buvusių senųjų kapinių. Pastatų interjero ir eksterjero elementai, buities bei prabangos reikmenys, ginklai ir kiti eksponatai padeda pažinti Vilniaus miesto raidą ir miestiečių gyvenseną. Rinkinyje saugomi dirbiniai iš metalo, keramikos, odos, tekstilės, medžio, tarp kurių paminėtini unikalūs XIV a. pabaigos – XV a. pradžios odiniai batai, sidabriniai XVI a. pabaigos piniginės apkaustai, sidabrinis paauksuotas XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios diržas ir kiti. Daugiausia XIV–XVIII a. radinių esama iš senamiestyje tyrinėtų objektų.