Kada ir kur atsirado pirmieji laikrodžiai Lietuvoje, kodėl mūsų lietingoje padangėje buvo populiarūs saulės laikrodžiai, nuo kada pradėjo aidėti Vilniaus katedros aikštės varpinės, rotušės ir miestelių bokštų varpų dūžiai, kaip darbavosi Vilniaus laikrodininkų cecho meistrai, kam priklauso magnetinės švytuoklės ir elektrinio jūrinio chronometro išradimo prioritetas?

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į susitikimą su Libertu Klimka ir jo naujausios knygos „Matuojant neaprėpiamą laiką“ pristatymą.

Kada? Balandžio 3 d. (trečiadienį) 18 val.

Kur? Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3 (įėjimas per Senojo arsenalo Archeologijos ekspoziciją)

Renginys nemokamas.

Knygos autorius Libertas Klimka yra mokslo istorikas ir etnologas, fizinių mokslų daktaras, profesorius. Jo mokslinių darbų tematika plati: baltų kosmologija ir kalendoriaus istorija, tradicinių kalendorinių papročių semantika, tautodailės raiška, tiksliųjų ir taikomųjų mokslų istorija Lietuvoje, mokslo ir technikos paminklai. Jis yra vienas iš Lietuvos etnokosmologijos muziejaus steigėjų, Nidos saulės laikrodžio projekto bendraautorius. Visuomeninė jo darbų vertė pažymėta valstybine Jono Basanavičiaus ir regionine Stasio Šalkauskio premijomis. Žinias apie istorinius laikrodžius autorius rinko rengdamasis paskaitoms ir rašydamas straipsnius; jas pildė studijuodamas šaltinius archyvuose, dalyvaudamas Lietuvos kraštotyros draugijos ekspedicijose, išvykose.

Knygą bus galima įsigyti renginio metu, taip pat Lietuvos nacionalinio muziejaus e. parduotuvėje: spausti čia.

Skaitykite interviu su autoriumi: spausti čia.