Paskaita parodoje „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“

Naujasis Arsenalas, II a. 2023 m. Gruodžio 12 d. 17 val.

XX a. karai įsirėžė į lietuvių muzikos kultūrą įvairuojančiais pavidalais. Akivaizdžiausi atbalsiai aptinkami karo tematikos muzikoje, kurioje muzikiniais garsais įvaizdinti Pirmasis ir ypač Antrasis pasauliniai karai. Prie šio ryškaus praėjusio amžiaus muzikinės kultūros sluoksnio glaudžiasi dar gausesnė netematizuota karo muzika, kuri radosi ar buvo suvokiama kaip grėsmingų įvykių nuojautos, trauminės atminties, eskapizmo ir kitokios asmeninės bei kultūrinės karo patirties raiška. Kas sieja Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų ar ginkluotų konfliktų artumos įgarsinimą Lietuvos ir emigracijos kompozitorių kūryboje? Paskaitoje aptariama lietuvių scenos ir kino muzika (1916–1969), sukurta karo metais ir pokariu, atskleidžiami semantiniai Jurgio Karnavičiaus, Vytauto Bacevičiaus, Juliaus Gaidelio, Eduardo Balsio ir kt. kompozitorių kūrinių kontekstai ir aptariamas kultūrinių bei politinių procesų poveikis jų interpretacijai.

Rūta Stanevičiūtė yra muzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mokslo centro vadovė, profesorė. Pagrindinė mokslinių interesų sritis – XX–XXI a. muzikos modernėjimo ideologija ir istorija, muzikos ir politikos procesų sąveika, muzikos semantikos ir recepcijos tyrimai. Keletą̨ dešimtmečių̨ ji nuosekliai nagrinėja sovietmečio Lietuvos muzikinės kultūros procesus, lietuvių egzodo kultūrą̨, inicijuoja ir rengia koncertines programas ir konferencijas, skirtas lietuvių muzikų kūrybos aktualizavimui (V. Bacevičiaus, J. Kačinsko jubiliejinės programos, mikrotoninės muzikos festivaliai ir kt.). Svarbiausi darbai – monografija „Modernumo lygtys. Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija ir muzikinio modernizmo sklaida Lietuvoje“ (2015), kolektyvinės monografijos „Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika“ (2018), „Microtonal Music in Central and Eastern Europe: Historical Outlines and Current Practices“ (2020), „Music and Change in the Eastern Baltics Before and After 1989“ (2022), „Garsinės utopijos: lietuvių muzikos modernėjimo trajektorijos ir kontekstai“ (2023). Šiuo metu vadovauja mokslinių tyrimų projektui „Moralinė vaizduotė XX–XXI a. lietuvių muzikoje“ ir dalyvauja projekte „Lietuvos istorija ir mitologija operos scenoje“ (vadovas prof. Helmutas Šabasevičius).

Parodos „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“ lydimųjų renginių programa: spausti čia.