Šiemet Lietuvoje pradėjo veikti centralizuota muziejinių kompetencijų ugdymo programa „Marta“. Ji skirta nacionalinių ir valstybinių muziejų profesionalams, tačiau naudą pajaus žymiai platesnis ratas žmonių: muziejų lankytojai tikisi vis šiuolaikiškesnių sprendimų, o programa sudaro sąlygas mokytis iš pasaulinio lygio muziejų.

Nuoseklios muziejinių kompetencijų ugdymo programos poreikis išryškėjo dar 2017 metais analizuojant Lietuvos muziejų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo poreikius. Tyrimas parodė, kad tik 10 procentų apklaustųjų jaučiasi turintys pakankamai žinių ir įgūdžių. Praėjusiais metais Kultūros ministerija nusprendė muziejinių kompetencijų ugdymą organizuoti kaip tęstinę centralizuotą programą ir šią užduotį patikėjo Lietuvos nacionaliniam muziejui.

„Norėjome atitolti nuo formalaus įvardijimo – taip ši programa gavo „Martos“ vardą. Toks pavadinimas etimologiškai reiškia „vadovė, šeimininkė“, o išplečiant kontekstą iki muziejaus erdvės, būtų galima sakyti „mentorė, kuratorė“.  Siekiame, kad kiekvienas dalyvis šią programą priimtų kaip tobulėjimo, augimo, o svarbiausia – keitimosi žiniomis vietą, nes vieni jų turime daugiau, kiti mažiau, bet kartu galime labai daug nuveikti“, – pristato jos vadovė, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja Asta Ivanauskienė.

Nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas prisitaikant prie kintančių visuomenės poreikių bei lūkesčių ir yra vienas iš programos tikslų.

„Muziejai turi būti lankstūs, laiku ir kokybiškai reaguoti į pokyčius, kad išliktų aktualiais kultūros paslaugų teikėjais. Kartu svarbu užtikrinti pažangą muziejininkystės srityje. Ilgą laiką taikytų priemonių nebepakanka norint sukurti šiuolaikiniam lankytojui patrauklią patirtį. Tai pagrindžia programos poreikį ir skatina bandyti atrasti bei savo veikloje sėkmingai integruoti įvairialypes priemones, atliepti sparčiai tobulėjančios, itin dinamiškos visuomenės poreikius“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.

Muziejaus vadovė priduria, kad programa neapsiriboja vien praktiškai pritaikomų gebėjimų ugdymu, svarbią jos dalį sudaro ir idėjiniai bei vertybiniai klausimai: „Globalių problemų kontekste labai svarbu tinkamai realizuoti ir išnaudoti muziejų turimą galimybę ugdyti visuomenę aplinkos apsaugos, lygybės ir tolerancijos, pagarbos ir socialinės atsakomybės srityse, tačiau šios informacijos tinkamam ir paveikiam perteikimui reikia papildomų žinių ir įgūdžių.“

Numatoma, kad programos įgyvendinimas truks mažiausiai trejus metus. Kompetencijų ugdymas bus organizuojamas vykdant nuolatinius mokymus ir seminarus įvairiomis temomis, juos ves reikalingų specialiųjų žinių ir patirties turintys lektoriai iš Lietuvos ir užsienio šalių, bus rengiamos stažuotės užsienio muziejuose.

Pasaulinio lygio geroji praktika

Įgyvendindamas programą Lietuvos nacionalinis muziejus ėmė bendradarbiauti su Baltijos, Skandinavijos ir kitų Europos šalių muziejais lyderiais, kurie sutiko priimti mūsų šalies muziejų atstovus ir supažindinti juos su savo veiklos principais.

„Diskutuojant apie programos įgyvendinimą tapo akivaizdu, kad išvykti mokytis į užsienį yra labai svarbi patirtis. Atrinkome muziejus, kurie savo veikloje jau yra įdiegę ar taiko inovatyvius ekspozicijų įrengimo ir pritaikymo, lankytojų aptarnavimo ir kitus šiuolaikiškus sprendimus“, – sako Asta Ivanauskienė.

Programa siūlo ir naujovių – kūrėjų bendruomenė „Kūrybinės jungtys“ specialiai šiai programai sukūrė kolegialaus mokymosi principu pagrįstą metodiką. Ji užtikrins, jog pasaulinio lygio muziejų praktika pasiektų didesnį skaičių programos dalyvių, nei yra galimybių išsiųsti stažuotis į užsienį.

„Mokymasis iš kitų šalių patirties gali padėti atrasti dalykus, kurių dar neturime patys, arba spręsti iššūkius, kuriems sprendimų taip pat dar neturime. Tik ar tikrai kelios dešimtys išvažiavusiųjų gali atnešti esminių pokyčių visame Lietuvos muziejų lauke? Įsitraukus į programos organizavimą ši dilema tapo iššūkiu ir mums. Tikslas buvo padaryti šiuos vizitus didesnio proceso, pokyčio dalimi, kad tai nebūtų tik išvyka pamatyti, kaip veikia kiti muziejai“, – sako „Kūrybinių jungčių“ vadovė Milda Laužikaitė.

Sukurtas mokymosi ir mokymo modelis leis perduoti žinias kolegoms Lietuvoje, nes užsienio muziejus aplankę programos dalyviai bus mokomi dalytis žiniomis su kolegomis iš kitų muziejų, įkvėpti kartu plėtoti idėjas kokybiniams Lietuvos muziejų pokyčiams. Toks modelis skatins bendradarbiavimą ir tinklaveiką tarp skirtingų muziejų įgyvendinant pokyčius ir diegiant gerąją praktiką, taip pat atlieps jau seniai jaučiamą kolegialaus mokymosi trūkumą.

Užsienio stažuočių programoje šiemet dalyvauja 45 žmonės. Visas procesas susideda iš pasirengimo susitikimų prieš išvykas į užsienio muziejus, susitikimų po išvykų ir galiausiai – patirties perdavimo mokymų nedalyvavusiems šiose išvykose.

„Pirmiausia programos dalyviai mokysis tyrinėti gerąją patirtį, atsekti, kaip konkrečiai komandai, organizacijai pavyko ją sukurti. Per daugelį metų veiklos jau esame pastebėję, jog ko nors patyrimas ar pamatymas dar nebūtinai keičia žmonių praktiką, nebūtinai virsta inovacijomis ar naujais veiklos būdais. Tam reikia sąmoningų pastangų, tyrinėjimo, disciplinos ir nuolatos klausti savęs: kokie veiklos būdai, principai, sąlygos padeda jiems taip veikti, kaip aš visa tai galiu pritaikyti, ką aš su tuo galiu daryti? Sąmoningas ieškojimas, fiksavimas ir vėlesnis sisteminimas padeda pasiekti geresnių rezultatų“, – sako Milda Laužikaitė.

Sugrįžę iš stažuočių užsienio muziejuose programos dalyviai visų pirma skirs laiko savo pačių mokymosi įprasminimui, o tuomet per įvairius renginius įgytas žinias perteiks kitiems.

„Po stažuočių vyksiančiuose mokymuose bus aktyviai dalijamasi patirtimi ir skatinama jos pagrindu kurti šiuolaikiškesnes ar naujas paslaugas lankytojams. Tai atveria labai plačias galimybes, nes finansiškai būtų sudėtinga išsiųsti visus muziejų darbuotojus stažuotis į užsienį, o nemaža dalis to negalėtų padaryti dar ir dėl kalbos barjero ar kitų priežasčių“, – sako Asta Ivanauskienė.

Šiais metais suplanuoti keturi vizitai į Estiją, Švediją ir Jungtinę Karalystę. Pirmasis jau įvyko rugsėjo mėnesį – penkiolika muziejų atstovų iš visos Lietuvos viešėjo Estijoje ir sėmėsi patirties Estijos nacionaliniame, Estijos jūrų, KUMU meno, Estijos okupacijų ir laisvės, „Kiek in de Kök“ muziejuose. Kitais metais planuojamos išvykos į didžiulius lankytojų srautus kasmet sutraukiančius muziejus: Luvrą Paryžiuje, Vasos muziejų Stokholme, Viktorijos ir Alberto muziejų Londone.

Programos įgyvendintojas yra Lietuvos nacionalinis muziejus. Programa užtikrins centralizuotą ir tęstinį muziejinių kompetencijų ugdymą. Pradžioje kompetencijų ugdymo programoje dalyvaus specialistai iš Lietuvos nacionalinių bei valstybinių muziejų (iš viso 17 institucijų) ir Šiuolaikinio meno centro, ateityje, tikėtina, ji plėsis į regioninius muziejus.