Lukos Dominykos Misiūnaitės paroda: Minen (naikinti lėtais ir slaptais būdais) / Minen (to ruin by slow and secret methods)

  • Žr. aprašyme
  • Žr. aprašyme
  • T. Kosciuškos g. 1, Vilnius
  • Paroda
  • Nemokamai

minen (veiksmažodis), apie 1300 m., “kasti tunelius po įtvirtinimais siekiant šiuos nuversti”, iš ,,mine” arba veiksmažodžio senąja prancūzų kalba ,,miner”: ,,kasti, naikinti”. […] Perkeltinė prasmė “gadinti arba naikinti lėtais arba slaptais būdais” atsiranda nuo XIV a. vidurio. (Etymonline.com, aut. vertimas)

Rūdninkų girios poligone žemė įšalusi, baltas kopų smėlis ruožais pajuodęs – tai geležies trupiniai, suirusių šovinių, skeveldrų, aviacinių bombų dulkės. Atsargiai kertu šį dykumos ruožą, atsiradusį praeitame amžiuje po intensyvaus sovietų bombardavimo; atsargiai renku surūdijusias nuolaužas, kurios savo forma jau nebeprimena sprogmenų. Kad tai ne paprasti akmenys jaučiu iš greitai apsunkstančių kišenių ir iš to, kaip aštrios nuolaužų briaunos pjauna audinį. Atsiranda tokių, kurių liesti nedrįstu. Turbūt dėl vaikystėje girdėtų pasakojimų apie vokiečių bombarduojamą Smolenską ir pirmųjų mano sąmonėje įsirėžusių Naujųjų metų Vilniuje, ligšiolei turiu nevalingą polinkį įsivaizduoti, kad sprogti gali bet kas – per garsiai ūžianti mikrobangė, katilas, orkaitė, dviračio padanga. Pirminis refleksas visad liepia užsidengti akis – kad neapakčiau – tada seka menkas palengvėjimas, kad išpuolis buvo nukeltas.

2025-ais metais savo užminavimu Ukraina pralenkia visas kitas ligšiolei pirmavusias šalis (Kambodžą, Afganistaną, Egiptą). Numatoma, kad šios valstybės teritorijų nukenksminimo procesai truks dešimtmečius, o galbūt tęsis iki kito amžiaus. Dislokuotos karo konflikto metu, tačiau aktyvios net ir po jo pabaigos, priešpėstinės minos tampa kraštovaizdžio dalimi.

Parodą sudaro du paskutiniai menininkės video kūriniai: Aruodas Hauntology (2024) bei Minen (2025). Abu darbai kyla iš žaidimo terminu invazinis: nuo invazinio žvilgsnio, stebinčio svetimus būstus nekilnojamojo turto portale, iki karinės invazijos nuojautos. Taip plačiai paplitęs žemės užminavimo reiškinys šiuo atveju tampa priemone kalbėti apie atmintį, resursus bei laiką.

Luka D. Misiūnaitė (g. 1998) – grafikė, vizualaus meno kūrėja. Savo kūryboje tyrinėja atmintį, psichikos sutrikimus, socialinius reiškinius. Šios temos dažnai atskleidžiamos per antropoceno, gilaus laiko prizmes, pasitelkiant grafiką, video, viešai prieinamą medžiagą. Šiuo metu Luka dirba kaip laisvai samdoma grafikos dizainerė bei veda dailės užsiėmimus privačioje studijoje Vilniuje.

Paroda yra dalis VDA Graduation Show.

Kur? Buvusioje areštinėje

Kada? Birželio 6–8, 10–12 d. 14–18 val., 13 d. 14–22 val.