Sovietų Sąjunga 1940 m. birželio 15 d. okupavo, vėliau ir aneksavo Lietuvą, nedidelę Europos valstybę prie Baltijos jūros. Nepriklausomybės praradimas ne tik iš esmės pakeitė visuomenės gyvenimo raidą, – daugybei žmonių tai reiškė ir asmeninio gyvenimo lūžį. Beveik iš karto prasidėjo represijos: grupiniai suėmimai, tardymai, kratos. Jokių priešiškumo įrodymų nereikėjo, užteko būti aktyviu nepriklausomos Lietuvos piliečiu. Galiausiai imta masiškai deportuoti „liaudies priešus“ į Sibirą. Represijomis siekta iš viešojo gyvenimo visiškai eliminuoti potencialius sovietų valdžios priešus.

Masinių sovietinių represijų metais (1940–1941; 1944–1953 m.) prievarta iš tėvynės buvo išvežta apie 280 tūkst. Lietuvos žmonių, iš kurių 70 proc. sudarė moterys ir vaikai. Trėmimuose išskiriamos dvi žmonių grupės: tremtiniai, turėję daugiau judėjimo laisvės, ir lagerių kaliniai, gyvenę ginkluotos sargybos saugomoje teritorijoje. Po J. Stalino mirties imtasi liberalizuoti politinį režimą, tačiau kitaminčių persekiojimas nesiliovė, jie buvo ir toliau kalinami už savo pažiūras iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Apie trečdalis į gulago lagerius ir tremtį išvežtų Lietuvos gyventojų į tėvynę nebesugrįžo: mirė, žuvo, negalėjo grįžti dėl draudimų ar kitų priežasčių.

Lietuva ir Japonija, geografiškai labai tolimos šalys, tačiau jų žmones laikas nuo laiko suveda istorija. Po Antrojo pasaulinio karo lietuviai tremtiniai ir Japonijos karo belaisviai kentė SSRS lageriuose, kaip pigi darbo jėga buvo išnaudojami jos pramonėje, daug jų atgulė greta miškų ir dykviečių kapinėse.

Šia paroda siekiame supažindinti Japonijos visuomenę su sovietų valdžios vykdytomis brutaliomis politinėmis represijomis prieš okupuotos Lietuvos gyventojus, atskleidžiant sunkias tremtinių darbo ir buities sąlygas, jų pastangas išlikti, išgyventi neprarandant žmogiškojo orumo ir tautinės tapatybės, vilties sugrįžti į tėvynę.

Paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“ (“Surviving Siberia: The Story of Lithuanians in Exile”) bus atidaryta kovo 15 d. Žmonijos uosto Tsuruga muziejuje (Port of Humanity Tsuruga Museum) Japonijoje, veiks iki birželio 15 d. Čia bus eksponuojamos nuotraukos ir 50 muziejaus eksponatų, pasakojančių apie tremtį.

Parodos kuratorė – Virginija Rudienė. Parodos koordinatorė – Simona Širvydaitė-Šliupienė, tekstų rašytoja – Milda Varnauskaitė.

Organizatoriai – Lietuvos nacionalinis muziejus ir Žmonijos uosto Tsuruga muziejus (Port of Humanity Tsuruga Museum, Japonija). Partneriai – Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje, Lietuvos kultūros institutas.