Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    Įsteigtas 1919 m., atkurtas 1991 m.

  • Sukūrimo vieta
    Lietuva

  • Medžiaga, technika
    Melchioras, tombakas, juodas, raudonas emalis, viskozė, kaldinimas, montavimas, audimas; popierius, poligrafiniai dažai, spauda

  • Matmenys
    Ženklas 50×30 mm, kaspinėlis 57×43 mm; diplomas 280×215 mm

  • Inventoriaus numeris
    N4 15474, D 29078

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Po mirties buvo apdovanotas Alvydas Matulka, žuvęs Sausio 13-ąją.

  • Papildoma informacija
    Iš buvusio Revoliucijos muziejaus rinkinių, perdavė A. Matulkos motina Marija Matulkienė.

Apie muziejinę vertybę

Ženklas dvigubo kryžiaus formos, emaliuotas juodai. Averse – šešiakampis raudonai emaliuotas skydas su Vyčiu, už jo du kalavijai. Reverse įrašas: „Už / narsumą“ ir apdovanojimo įsteigimo metai „1919“. Kaspinėlis raudonos spalvos, su dviem juodomis juostelėmis iš kraštų, siauresne ir platesne.

Ordiną gamino UAB „Medalis“. Pagrindų spaudus raižė graveris Česlovas Kavaliauskas, atskirų detalių graveris – Antanas Vaičekauskas. Dėžutę, į kurią įdėtas apdovanojimas, gamino Klaipėdos „Dailės“ kombinatas.

1991 m. sausio 13-osios naktį, sovietų kariniams daliniams bandant užimti gyvybiškai svarbius valstybės objektus: Aukščiausiosios Tarybos rūmus, Radijo ir televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komitetą – žuvo 13 žmonių. Sausio 15 d. Aukščiausioji Taryba priėmė Vyčio Kryžiaus ordino, 1919–1940 m. teikto Lietuvos Respublikos karinio apdovanojimo, atkūrimo įstatymą, ir tą pačią dieną Prezidiumo nutarimu už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę šie žuvusieji buvo apdovanoti 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius, antrasis pagal svarbą Lietuvos valstybės apdovanojimas).

Pirmuosius ordinus buvo pavesta pagaminti skulptoriaus Aloyzo Jonušausko firmai UAB „Medalis“ (Kaunas). Juos norėta kuo greičiau įteikti po mirties apdovanotų Sausio 13-osios aukų artimiesiems. Buvo pagaminta 16 Vyčio Kryžiaus ordinų – pirmieji atkurtos Lietuvos valstybės apdovanojimai, tačiau jie ne visai atitiko ordino aprašymą, tai buvo didoki kryžiai, be juostos ir žvaigždės. Šie ordinai Sausio 13-osios aukų artimiesiems įteikti 1991 m. kovo 11 d. iškilmingame parlamento posėdyje, minint pirmąsias Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo metines.

Alvydas Matulka (1955–1991) – Lietuvos laisvės gynėjas, viena iš Sausio 13-osios aukų. 1973 m. baigęs Panemunėlio vidurinę mokyklą, mokėsi Kauno profesinėje technikos mokykloje šaltkalvio-įrankininko specialybės. Dirbo Rokiškio žemės ūkio mašinų gamykloje, vairuotoju Rokiškio paukštininkystės ūkyje. Prasidėjus Sąjūdžiui aktyviai dalyvavo jo veikloje. Mirė Sausio 13-osios naktį nuo ūmaus miokardo infarkto prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų.
1999 m. sausio 12 d., Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, prezidentas Valdas Adamkus susitiko su Sausio 13-osios aukų artimaisiais ir įteikė jiems jau apdovanojimo statutą atitinkančius Vyčio Kryžiaus ordinus. Lietuvos nacionaliniame muziejuje yra saugomas Ignui Šimulioniui (1973–1991) skirtas, jo artimiesiems 1999 m. įteiktas toks ordinas. Senojo pavyzdžio ordinai, 1991 m. įteikti kaip pirmieji apdovanojimai, buvo palikti žuvusiųjų šeimoms.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių muziejinių vertybių: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat muziejinės vertybės, susijusios su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Muziejinės vertybės apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduotos muziejinės vertybės, archeologinė medžiaga. Saugomos kelios muziejinės vertybės iš Senienų muziejaus rinkinių.

Faleristikos rinkinyje saugomi Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Vokietijos ir kitų šalių XVIII a. pabaigos – XXI a. pradžios ordinai ir apdovanojimo medaliai; garbės ženklai ir kiti apdovanojimo žymenys rinkinyje išskirti į atskirą grupę. Paminėtini Abiejų Tautų Respublikoje XVIII a. antroje pusėje įsteigti apdovanojimo medaliai „Virtuti Militari“ (Už karinius nuopelnus), „Merentibus“ (Už nuopelnus). Tarp 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos apdovanojimų ir Lietuvos piliečiams įteiktų užsienio valstybių apdovanojimų saugomi Vasario 16-osios Akto signatarų Kazio Bizausko, Jurgio Šaulio, diplomatų Stasio Girdvainio, Stasio Lozoraičio vyresniojo apdovanojimai.

Formuojama šiuolaikinės Lietuvos faleristikos kolekcija, kaupiami valstybiniai, įstaigų, draugijų ir kiti apdovanojimo ženklai. Tarp vertingiausių muziejinių vertybių – 1991 m. sausio 13-ąją žuvusių Alvydo Matulkos ir Igno Šimulionio apdovanojimai. Saugomi diplomatų Stasio Lozoraičio jaunesniojo, Stasio Antano Bačkio, generolo Kazio Skučo, Kovo 11-osios Akto signatarų prof. Vytauto Landsbergio, Romualdo Ozolo apdovanojimai.