Vidurinės Lietuvos kariuomenės Nuopelnų kryžius

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    Įsteigtas 1922 m.

  • Sukūrimo vieta
    Lenkija

  • Medžiaga, technika
    Bronza, šilkas, kaldinimas, audimas; popierius, poligrafiniai dažai, spauda

  • Matmenys
    Ženklas 46,4×47 mm, kaspinėlis 52×38 mm, liudijimas 37×26,5 cm

  • Inventoriaus numeris
    M 1661

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    1922 m. apdovanotas rotmistras Stefanas Kirtiklis.

  • Papildoma informacija
    Įsigytas iš Istorijos instituto direktoriaus pavaduotojo Stasio Jaskėno 1956 m.

Apie muziejinę vertybę

Ženklas yra kryžiaus platėjančiomis kryžmomis formos. Jo averse vaizduojamas erelis, laikantis naguose skydą su Vyčiu. Kryžmose įrašas: „WILNO“ ir data „9. X. / 19. XI. // 1920“ (1920 m. spalio 9 d. – lapkričio 19 d.). Šios datos – tai diena, kai generolo Lucjano Żeligowskio vadovaujama Lenkijos kariuomenė užėmė Vilnių, ir paskutinės lenkų kariuomenės pergalės ties Giedraičiais ir Širvintomis diena. Reverse įrašas: „LITWA // ŚRODKOWA“.

Lenkijos užimta teritorija spalio 12 d. buvo paskelbta Vidurine Lietuva (lenk. Litwa Środkowa) – tai buvo marionetinė valstybė, priklausoma nuo Lenkijos. L. Żeligowskis tapo Vidurinės Lietuvos vadovu. Užimta teritorija apėmė rytinę ir pietrytinę Lietuvos dalį su Vilniumi ir dalį vakarų Baltarusijos. 1922 m. buvo išrinktas vadinamasis Vidurinės Lietuvos Seimas, kuris turėjo įteisinti Vilniaus krašto inkorporavimą į Lenkiją – kovo 22 d. teritorija buvo įjungta į Lenkijos sudėtį ir tapo Vilniaus vaivadija.

1922 m. buvo įsteigtas apdovanojimas – Vidurinės Lietuvos kariuomenės Nuopelnų kryžius. Apdovanojimas buvo skirtas L. Żeligowskio kariuomenės kariams, pasižymėjusiems drąsiais poelgiais ir organizuotumu kovose su Lietuvos kariuomene Vilniaus krašte 1920 m. spalio–lapkričio mėnesiais. Pirmuoju kryžiaus kavalieriumi tapo generolas Lucjanas Żeligowskis.

Muziejuje saugomas apdovanojimas buvo įteiktas Stefanui (Steponui) Kirtikliui (1890–1951). Jis Nuopelnų kryžiumi, kaip matyti iš diplomo, buvo apdovanotas 1922 m. birželio 7 d., jam skirtas apdovanojimas nr. 11.

Stefanas Kirtiklis gimė Balstogės vaivadijoje, mišrioje lietuvio mokytojo ir lenkės šeimoje. Nuo 1914 m. aktyviai dalyvavo POW (Polska Organizacja Wojskowa – Lenkų karinė organizacija) veikloje. Nuo 1919 m. dalyvavo mūšiuose dėl Vilniaus, pasižymėjo ir 1920 m. spalio mėnesį užimant Vilnių. Vidurinėje Lietuvoje kurį laiką ėjo Saugumo tarnybos viršininko pareigas, vėliau buvo Vilniaus lauko žandarmerijos vadas. 1928 m. buvo paskirtas Vilniaus vaivados pavaduotoju, 1930–1931 m. buvo Vilniaus vaivada, vėliau Lodzės, Pamario, Balstogės vaivada. Amžininkų jis prisimenamas kaip ypač nuožmiai persekiojęs lietuvių veikėjus ir organizacijas, dėl savo aršumo buvęs pramintas „ėdiku“.

Paskutiniai oficialūs apdovanojimai Nuopelnų kryžiumi įvyko 1926 m. Po to kryžius buvo įtrauktas į Lenkijos valstybės apdovanojimų sistemą. Šį apdovanojimą gavo per 1200 asmenų.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių muziejinių vertybių: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat muziejinės vertybės, susijusios su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Muziejinės vertybės apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduotos muziejinės vertybės, archeologinė medžiaga. Saugomos kelios muziejinės vertybės iš Senienų muziejaus rinkinių.

Faleristikos rinkinyje saugomi Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Vokietijos ir kitų šalių XVIII a. pabaigos – XXI a. pradžios ordinai ir apdovanojimo medaliai; garbės ženklai ir kiti apdovanojimo žymenys rinkinyje išskirti į atskirą grupę. Paminėtini Abiejų Tautų Respublikoje XVIII a. antroje pusėje įsteigti apdovanojimo medaliai „Virtuti Militari“ (Už karinius nuopelnus), „Merentibus“ (Už nuopelnus). Tarp 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos apdovanojimų ir Lietuvos piliečiams įteiktų užsienio valstybių apdovanojimų saugomi Vasario 16-osios Akto signatarų Kazio Bizausko, Jurgio Šaulio, diplomatų Stasio Girdvainio, Stasio Lozoraičio vyresniojo apdovanojimai.

Formuojama šiuolaikinės Lietuvos faleristikos kolekcija, kaupiami valstybiniai, įstaigų, draugijų ir kiti apdovanojimo ženklai. Tarp vertingiausių muziejinių vertybių – 1991 m. sausio 13-ąją žuvusių Alvydo Matulkos ir Igno Šimulionio apdovanojimai. Saugomi diplomatų Stasio Lozoraičio jaunesniojo, Stasio Antano Bačkio, generolo Kazio Skučo, Kovo 11-osios Akto signatarų prof. Vytauto Landsbergio, Romualdo Ozolo apdovanojimai.