UNESCO sertifikatas, liudijantis kryždirbystės ir kryžių simbolikos Lietuvoje pripažinimą Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    2001 m. gegužės 18 d.

  • Sukūrimo vieta
    Paryžius, Prancūzija

  • Medžiaga, technika
    Popierius, spausdinimas, rankraštis

  • Matmenys
    38×29,6 cm

  • Inventoriaus numeris
    RN 8807

Apie muziejinę vertybę

Kryždirbystė – tai liaudies kultūros reiškinys, aprėpiantis visą tradicinio paminklo istoriją nuo pradžios iki pabaigos: nuo idėjos, vietos, meistro, kūrybos proceso iki kryžiaus pastatymo, pašventinimo, lankymo, bendravimo, sunykusio kryžiaus sudeginimo ir jo pakeitimo nauju. Lietuviškoji kryždirbystė įvertinta pasauliniu mastu dėl savo unikalumo, gyvybingumo, meninės brandos ir ypatingos vietos žmonių gyvenime.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Tai didžiausias Istorijos skyriaus rinkinys, dokumentuojantis Lietuvos politinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą nuo 1940 m. iki šių dienų. Jame saugoma daugiau nei 90 tūkstančių muziejinių vertybių ir šis skaičius kasmet žymiai auga. Rinkinyje komplektuojami Lietuvos gyventojų asmeniniai dokumentai, periodika, kalendoriai, vadovėliai, knygos su autorių dedikacijomis, kvietimai į renginius, informaciniai ir reklaminiai leidiniai. Raštijos rinkinyje atsispindi Antrojo pasaulinio karo, sovietmečio, Atgimimo ir Nepriklausomos Lietuvos Respublikos aktualijos. Nemažai medžiagos sudaro sovietinės šalies nomenklatūros atstovų asmeniniai dokumentai, Nepriklausomos Lietuvos Respublikos kūrėjų, Kovo 11-osios Akto signatarų, 1991 m. sausio 13-osios ir Medininkų aukų, šalies vadovų, diplomatų, meno ir kultūros atstovų archyvai. Rinkinį reguliariai papildo rinkimų, valstybinių ir visuomeninių švenčių atributai.