Taurė

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1752–1760 m.

  • Sukūrimo vieta
    Pagaminta Onos Radvilienės įsteigtose stiklo dirbtuvėse Urečėje arba Nalibokuose, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

  • Medžiaga, technika
    Bespalvis stiklas, pūtimas, graviravimas, šlifavimas

  • Matmenys
    Aukštis 23,5 cm, skersmuo (viršaus) 10 cm

  • Inventoriaus numeris
    IM 6325

Apie muziejinę vertybę

Taurė iš Vilniaus senienų muziejaus rinkinio. Ši muziejinė vertybė – pora taurei IM 6324. Muziejui abi taures 1856 m. padovanojo literatės, kolekcininkės seserys Klementina ir Teresė Narbutaitės, politiko, literato, skulptoriaus ir kolekcininko Vaitiekaus Narbuto (Wojciech Narbutt, 1762–1837) ir Onos Eismantaitės-Narbutienės (Anna z Eysmontów Narbuttowa, ~1780–?) dukterys. Taurės kupa puošta graviruotu trijų laukų Sapiegų giminės herbu Lapinas (lenk. „Lis“) ir virš jo esančia kunigaikščio karūna. Kitoje pusėje išraižyta dedikacija Lietuvos pakancleriui Mykolui Antanui Sapiegai: „Vivat J:W: Michał Hrabia Sapieha P. W. X. / Litt. Pan y Nayosobliwszy Dobrodziey“ (Tegyvuoja maloningasis ponas grafas Mykolas Sapiega, LDK pakancleris, ponas ir geradarių geradaris). M. A. Sapiega (1711–1760) – žymus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir politinis veikėjas. Buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro medžioklis, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka, Palenkės vaivada, 1752 m. tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleriu. Taurė buvo pagaminta Radvilų stiklo manufaktūroje, kai M. A. Sapiega užėmė šį postą. Radvilų stiklo manufaktūras įsteigė viena iš savo epochos įtakingiausių moterų Ona Kotryna Sanguškaitė-Radvilienė (1676–1746). 1724 m. dirbtuvės įkurtos Nalibokuose, 1737 m. – Urečėje. Šiose manufaktūrose buvo gaminami stalo ir dekoratyviniai indai, žvakidės, veidrodžiai iš bespalvio, rečiau – spalvoto stiklo, puošti raižytais, šlifuotais augaliniais ornamentais, monogramomis, herbais ir įvairiais įrašais bei figūrinėmis kompozicijomis.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Buities daiktų rinkinys, turintis per 10 tūkstančių muziejinių vertybių, aprėpia XVI–XX a. 4 deš. namų apyvokos reikmenis ir taikomosios dailės kūrinius pagamintus Lietuvoje ir užsienyje. Dalis jų liudija svarbius istorinius įvykius, kai kurie priklausė žymiems politiniams, kultūriniams ir visuomenės veikėjams. Ypač gausios rašomojo stalo reikmenų, apšvietimo priemonių, medicininių instrumentų, pypkių, laikrodžių, porcelianinių ir stiklinių indų kolekcijos. Tarp pačių vertingiausių yra Radvilų stiklo dirbtuvėse Urečėje ir Nalibokuose pagamintos taurės su didikų herbais, XVII a. Vilniaus laikrodininko Jakobo Gierkės stalinis laikrodis, pažymėtas meistro signatūra, suvenyrinė auksinė plunksna 1933 metais padovanota Lietuvos Respublikos prezidentui Antanui Smetonai. Rinkinį puošia unikalūs Lietuvos auksakalių dirbiniai, tokie kaip sidabrinis bokalas, Ukmergės apskrities bajorų dovana maršalkai Aleksandrui Montvilai.