Šv. Kazimiero koplytėlė

  • Autorius
    Jonas Mulokas

  • Sukūrimo data
    1947 m.

  • Sukūrimo vieta
    Vokietija

  • Medžiaga, technika
    Medis, drožyba, lakas

  • Matmenys
    55 x 22×11 cm

  • Inventoriaus numeris
    GRD 108437

Apie muziejinę vertybę

Onos ir Valerijono Šimkų dovana Onai ir Alfonsui Mikulskiams. 1947 m. lapkričio 12 d. Vokietija.

Jonas Mulokas (1907-1983) – Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų architektas. 1940-1941 m. pastatytos Židikų koplyčios, į kurios rūsį buvo perkelti rašytojos Šatrijos Raganos palaikai, 1943 m. atstatytos 1796 m. nugriautos Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios bokšto viršutinės dalies, Lietuvos kunigaikščio „karūnos“ – mitros projektų autorius. Gyvendamas Vokietijoje, 1944–1949 m. sukūrė apie 700 koplytstulpių, kryžių, koplytėlių bei paminklų tautodailės motyvais. 1949 m. išvykęs į JAV įvairiuose miestuose projektavo bažnyčias, koplyčias, gyvenamuosius namus ir kt. Žinomiausi projektai – Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (1957) ir Jaunimo Centras (1970-1974) Čikagoje, Kristaus Atsimainymo bažnyčia Niujorke (1962).

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Išeivijos rinkinyje komplektuojama dokumentinė, ikonografinė ir daiktinė medžiaga apie lietuvių išeivijos visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Jame sukaupta per 26 tūkstančiai muziejinių vertybių. Dauguma jų liudija į Vakarus pasitraukusių Lietuvos piliečių gyvenimą perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje bei jų vėlesnį įsikūrimą kituose kraštuose. Rinkinyje gausu atskirų asmenų: Jurgio Gimbuto, Marijos Gimbutienės, Onos ir Alfonso Mikulskių, Mykolo Vansausko, Birutės Kemežaitės, Balio Gaidžiūno, Mildos Budrienės, Antano Suprono, Ginos ir Miroslavo Čapkauskų, Vlado Bacevičiaus, Leono Urbono, Gražinos ir Kazio Musteikių, Viliaus Bražėno, Broniaus Žalio, Marijos Remienės, Nijolės Jankutės-Ažubalienės, Petronėlės Orintaitės-Janutienės archyvinės, ikonografinės ir daiktinės medžiagos. Taip pat nemažai pavienių daiktų, gautų iš išeivijos lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių jų giminaičių.