Šv. Grigaliaus Didžiojo ordino Didysis riterio kryžius

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    Įsteigtas 1831 m.

  • Sukūrimo vieta
    Vatikanas

  • Medžiaga, technika
    Sidabras, raudonas, mėlynas, žalias emalis, muaras, kaldinimas, auksavimas, montavimas, audimas; fanera, kartonas, oda, šilkas, veliūras, klijavimas

  • Matmenys
    Ženklas 58×58 mm, juosta 102 mm pločio, svoris 109,12 g; žvaigždė 85×85 mm, svoris 74,654 g; dėžutė 273×129×75 mm

  • Inventoriaus numeris
    GRD 105884/1–3

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vatikane Stasys Girdvainis ordinu apdovanotas 1939 m.

  • Papildoma informacija
    2008 m. muziejui perdavė diplomato Kazio Lozoraičio duktė Daina Lozoraitis.

Apie muziejinę vertybę

Apdovanojimą sudaro ženklas ir žvaigždė. Ženklas Maltos kryžiaus formos. Averse mėlyname fone vaizduojamas popiežiaus Grigaliaus XVI biustas, kairėje – balandis, aplink, auksiniame apvade, įrašas: „S. GREGORIUS MAGNUS“. Reverse įrašytas ordino šūkis lotynų kalba: „PRO DEO ET PRINCIPE“ („Dievo ir valdovo labui“), aplink esančiame auksiniame apvade įrašas: „GREGORIUS XVI. P. M. ANNO I.“. Ordino juosta raudonos spalvos, su geltonomis juostelėmis šonuose, juosiama per dešinį petį. Ordino žvaigždė – aštuonių kampų, ant jos – sumažintas ordino kryžiaus ženklas. Gamino „Tanfani & Bertarelli“ firma (Roma, Italija).

Ordiną 1831 m. įsteigė popiežius Grigalius XVI. Jis yra teikiamas už nuopelnus Katalikų Bažnyčiai, išskirtinius darbus savo bendruomenėje ir šalyje, paramą Šventajam Sostui.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos protokolo vadovas Stasys Girdvainis Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Vatikane tapo 1939 m. Šventasis Sostas Lietuvos aneksijos nepripažino ir pasiuntinybė veikė toliau. Girdvainis Lietuvos pasiuntinio pareigas ėjo iki mirties 1970 m.
Vatikano valstybė Šv. Grigaliaus Didžiojo ordinu nuo Šventojo Sosto ir Lietuvos konkordato sudarymo 1927 m. iki 1950 m. yra apdovanojusi šešis Lietuvos piliečius. Tai signataras Jurgis Šaulys, diplomatas Stasys Girdvainis (šiuo ordinu apdovanotas du kartus, prieš tai – 1927 m. Komandoro kryžiumi, tuo metu buvo atstovybės prie Šventojo Sosto pirmasis sekretorius), užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys, ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras, diplomatas Stasys Antanas Bačkis, reikalų patikėtinis prie Šventojo Sosto Kazimieras Graužinis.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi du Šv. Grigaliaus Didžiojo ordino Didieji riterio kryžiai. Be Girdvainio apdovanojimo, muziejuje taip pat saugomas signatarui Jurgiui Šauliui, nepaprastajam pasiuntiniui ir įgaliotajam ministrui Vatikane (1927–1931), 1927 m. skirtas apdovanojimas. Be to, muziejuje saugomas 1950 m. diplomatui Stasiui Antanui Bačkiui įteiktas ordino Riterio kryžius.

Muziejuje taip pat saugomas Girdvainiui 1932 m. įteikto Latvijos Trijų žvaigždžių 2-ojo laipsnio ordino kryžius. Be šių apdovanojimų, diplomatas dar buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio (1930), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio (1936), Italijos Šv. Mauricijaus ir Lozoriaus 2-ojo laipsnio (1937), Suomijos Baltosios rožės 2-ojo laipsnio (1934), Švedijos Šiaurinės žvaigždės 2-ojo laipsnio (1938) ordinais.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių muziejinių vertybių: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat muziejinės vertybės, susijusios su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Muziejinės vertybės apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduotos muziejinės vertybės, archeologinė medžiaga. Saugomos kelios muziejinės vertybės iš Senienų muziejaus rinkinių.

Faleristikos rinkinyje saugomi Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Vokietijos ir kitų šalių XVIII a. pabaigos – XXI a. pradžios ordinai ir apdovanojimo medaliai; garbės ženklai ir kiti apdovanojimo žymenys rinkinyje išskirti į atskirą grupę. Paminėtini Abiejų Tautų Respublikoje XVIII a. antroje pusėje įsteigti apdovanojimo medaliai „Virtuti Militari“ (Už karinius nuopelnus), „Merentibus“ (Už nuopelnus). Tarp 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos apdovanojimų ir Lietuvos piliečiams įteiktų užsienio valstybių apdovanojimų saugomi Vasario 16-osios Akto signatarų Kazio Bizausko, Jurgio Šaulio, diplomatų Stasio Girdvainio, Stasio Lozoraičio vyresniojo apdovanojimai.

Formuojama šiuolaikinės Lietuvos faleristikos kolekcija, kaupiami valstybiniai, įstaigų, draugijų ir kiti apdovanojimo ženklai. Tarp vertingiausių muziejinių vertybių – 1991 m. sausio 13-ąją žuvusių Alvydo Matulkos ir Igno Šimulionio apdovanojimai. Saugomi diplomatų Stasio Lozoraičio jaunesniojo, Stasio Antano Bačkio, generolo Kazio Skučo, Kovo 11-osios Akto signatarų prof. Vytauto Landsbergio, Romualdo Ozolo apdovanojimai.