Stebuklingasis Švč. Mergelės Marijos paveikslas Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje

  • Autorius
    Raižė Juozapas Perlis

  • Sukūrimo data
    1825 m.

  • Sukūrimo vieta
    Vilnius

  • Medžiaga, technika
    Varis

  • Matmenys
    16,2×10,6 cm

  • Inventoriaus numeris
    KL 153

Apie muziejinę vertybę

Šį vieną labiausiai gerbiamų Švč. Mergelės Marijos paveikslų Lietuvoje vaizduojantį raižinį sukūrė nuo 1778 m. Vilniuje gyvenęs raižytojas, kortų dirbtuvės savininkas Juozapas Perlis. Jau po autoriaus mirties raižinys buvo pataisytas. Tai byloja klišėje įrėžtas įrašas: „Correcta 1825 a.“
Paveikslas dar vadinamas „Sapiegų Madona“. XVII a. pradžioje Leonui Sapiegai pastačius Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią ir bernardinių vienuolyną, jis buvo pakabintas didžiajame bažnyčios altoriuje. Šalia Švč. Mergelės vaizduojami pranciškonų šventieji: ordino įkūrėjas šv. Pranciškus Asyžietis (dešinėje) ir reformatorius šv. Bernardinas Sienietis (kairėje). Paveikslas nuo seno garsėja stebuklais, nuo XVI a. jie buvo registruojami. Išraižytas įrašas nurodo, kad 1750 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus vyskupas Mykolas Jonas Zenkavičius vainikavo jį popiežiaus Benedikto XIV atsiųstomis karūnomis.

Ikonografijos kolekciją sudaro per 600 tūkstančių vaizdinės dokumentikos muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos valstybės ir kultūros istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Medžiaga kaupiama ir sisteminama formuojant filokartijos, filatelijos, grafikos, klišių, ekslibrisų, plakatų, tapybos, ikonų, skulptūros, architektūrinių brėžinių ir dizaino projektų rinkinius. Gausiausias – fotografijos ir negatyvų rinkinys, kurio reikšmingą dalį sudaro autoriniai fotografų archyvai.
Ikonografijos rinkiniai išaugo iš senųjų Vilniaus kolekcijų – Vilniaus senienų muziejaus, Lietuvių mokslo draugijos, Vilniaus mokslo bičiulių draugijos ir kitų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę juos ženkliai papildė reorganizuotų Religijos istorijos muziejaus ir Lietuvos valstybės muziejaus fondai, Kazio Varnelio namų-muziejaus muziejinės vertybės.

Lietuvos nacionalinio muziejaus klišių rinkinyje saugoma per 500 įvairių laikotarpių kultūros vertybių. Klišė (pranc. cliche) – tai iš medžio, metalo, linoleumo ar kitos medžiagos pagaminta forma iliustracijai spausdinti. Tai iliustracijos negatyvas, nes atspaudas popieriuje rodo atvirkštinį vaizdą. Išsaugota klišė gali naujam gyvenimui prikelti senąjį raižinį. Net praėjus daugybei metų nuo jos sukūrimo galima pakartotinai atspausti reikalingą iliustraciją. Klišės nuo seno buvo vertinamos, jos tapdavo kolekcionavimo objektais.
Seniausios ir vertingiausios muziejaus rinkinyje saugomos XVIII a. antros pusės – XIX a. vidurio vario ir plieno plokštelės, išraižytos žinomų Vilniuje dirbusių meistrų rankomis. Čia randame Juozapo Perlio, Jono Ligberio, Jono Gotlibo Kislingo, Mykolo Podolinskio pasirašytus kūrinius: istorinių asmenybių portretus, šventųjų atvaizdus, vizitines korteles, įvairių sričių vadovėlių iliustracijas, gaminių etiketes. Tarp jų 11 garsiųjų Jono Rustemo sukurtų Fantastinių kortų, 10 „Vilniaus albume“ išleistų lakštų klišių.
Rinkinyje yra ir XX a. menininkų sukurtų darbų klišių. Jurgio Hoppeno, Rimtauto Gibavičiaus raižytos plokštės – išskirtinės muziejaus kolekcijos muziejinės vertybės. Naujausi, 2021 m. rinkinį praturtinę objektai – Rimanto Dichavičiaus diplominio darbo – raižinių ciklo „1863-ieji metai“ buksmedžio plokštelės.