Spausdinimo mašina

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1858 m.

  • Sukūrimo vieta
    A. W. Sutterio fabrikas, Berlynas, Vokietija

  • Medžiaga, technika
    Įvairus metalas, liejimas

  • Matmenys
    Aukštis 103 cm, plotis 46 cm

  • Inventoriaus numeris
    IM 5830

Apie muziejinę vertybę

Spausdinimo mašina naudota per 1863–1864 metų sukilimą, didžiausią XIX a. nacionalinio išsivadavimo sąjūdį Rusijos imperijoje, apėmusį buvusią Abiejų Tautų Respublikos teritoriją. Sukilimo išvakarėse Vilniuje šia mašina buvo spausdinami sukilėlių atsišaukimai, laikraščiai ir kita medžiaga. Apie muziejinę vertybę išliko buvusio Istorijos ir etnografijos muziejaus direktoriaus Vinco Žilėno pasakojimas. Jo straipsnis išspausdintas 1965 m. kovo 16 d. laikraštyje „Tiesa“:
„Prieš karą ji buvo saugoma Vilniuje, ir su 1863 metų sukilimo Lietuvos laikinosios vyriausybės pogrindžio spaustuvės mašina galėjo susipažinti lankytojai. Bet karo metu ši mašina dingo. Liko tik jos aprašas ir fotonuotrauka.
Koks šios spausdinimo mašinos likimas? Ilgą laiką pastangos ją surasti buvo bergždžios. Ieškotojai nors ir nenuleido rankų, bet jau ir vilčių beveik neturėjo.
Padėjo atsitiktinis Istorijos ir etnografijos muziejaus lankytojas. „Šią mašiną man teko matyti, – įsižiūrėjęs į fotonuotrauką pasakė. – Turi ji ir įrėžtus metus.“ – „Kokie tai metai?“ – klausėme. Svečias, padėjęs aptikti ieškinio pėdsakus, šito negalėjo pasakyti: neįsiminė.
Netrukus muziejaus darbuotojai nuvyko į Kauną. Lyginant surastą mašiną su fotonuotrauka, neliko jokių abejonių – tai buvo sukilėlių naudota spausdinimo mašina. Šiomis dienomis ji atgabenta į Vilnių.
Tai labai brangus radinys. Sukilimo išvakarėse ši mašina buvo nupirkta užsienyje ir nelegaliu keliu per Kybartus ir Kauną atgabenta į Vilnių. Čia buvo suorganizuota būsimojo sukilimo slapta spaustuvė, kurioje buvo pradėta spausdinti propagandinė literatūra, nukreipta prieš carizmą ir nacionalinę priespaudą. Be to, buvo spausdinti ir periodiniai leidiniai: lenkų kalba „Sztandar swobody“ ir Konstantino Kalinausko baltarusiškai „Mužycka prauda“, įvairūs vyriausybės dokumentai.“

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Buities daiktų rinkinys, turintis per 10 tūkstančių muziejinių vertybių, aprėpia XVI–XX a. 4 deš. namų apyvokos reikmenis ir taikomosios dailės kūrinius pagamintus Lietuvoje ir užsienyje. Dalis jų liudija svarbius istorinius įvykius, kai kurie priklausė žymiems politiniams, kultūriniams ir visuomenės veikėjams. Ypač gausios rašomojo stalo reikmenų, apšvietimo priemonių, medicininių instrumentų, pypkių, laikrodžių, porcelianinių ir stiklinių indų kolekcijos. Tarp pačių vertingiausių yra Radvilų stiklo dirbtuvėse Urečėje ir Nalibokuose pagamintos taurės su didikų herbais, XVII a. Vilniaus laikrodininko Jakobo Gierkės stalinis laikrodis, pažymėtas meistro signatūra, suvenyrinė auksinė plunksna 1933 metais padovanota Lietuvos Respublikos prezidentui Antanui Smetonai. Rinkinį puošia unikalūs Lietuvos auksakalių dirbiniai, tokie kaip sidabrinis bokalas, Ukmergės apskrities bajorų dovana maršalkai Aleksandrui Montvilai.