Rusijos imperijos II Valstybės Dūmos Vilniaus gubernijos atstovų (?) rinkimų ženklas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1907 m.

  • Sukūrimo vieta
    Vilnius, Rusijos imperija

  • Medžiaga, technika
    Bronza, audinys, kaldinimas, audimas

  • Matmenys
    33×31 mm

  • Inventoriaus numeris
    M 852

Apie muziejinę vertybę

Ženkle vaizduojamas Vytis (Vilniaus gubernijos herbas), yra įrašas rusų ir lenkų kalbomis: „ВЫБОРЫ ВЪ ВИЛЪНѢ / WYBORY W WILNIE // 1907“.
Rusijos imperijos Valstybės Dūma – Rusijos imperijos parlamentas, veikęs 1906–1917 metais. Dūma buvo renkama keturis kartus. Ši institucija tapo galimybe lietuviškų gubernijų atstovams, lietuvių visuomenės veikėjams skleisti Lietuvos valstybingumo idėjas tarp Rusijos imperijos politikų, visuomenės veikėjų, taip pat galimybe skelbti lietuvių tautos tikslus ir Vakarų Europai.

II Rusijos Valstybės Dūma posėdžiavo 1907 m. kovo 5 – birželio 15 d., joje buvo 518 deputatų. Jos veikloje dalyvavo 15 Vilniaus miestui, Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijoms atstovaujančių deputatų. Vilniaus gubernijai atstovavo šeši deputatai, visi lenkai, penki iš jų bajorai ir vienas valstietis. Iš penkiolikos lietuviškų gubernijų atstovų septyni buvo lietuviai. Tarp jų paminėtini Suvalkų gubernijai atstovavę teisininkai Andrius Bulota ir Petras Leonas.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių muziejinių vertybių: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat muziejinės vertybės, susijusios su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Muziejinės vertybės apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduotos muziejinės vertybės, archeologinė medžiaga. Saugomos kelios muziejinės vertybės iš Senienų muziejaus rinkinių.

Filofaleristikos rinkinyje saugomi XIX a. – XXI a. pradžios suvenyriniai, propagandiniai, jubiliejiniai ženkleliai, organizacijų, identifikavimo, skiriamieji ir kitokio pobūdžio ženklai. Vertingiausią rinkinio dalį sudaro lituanistinės XIX a. – XX a. pirmos pusės muziejinės vertybės. 1994 m. muziejus įsigijo kolekcininko Algimanto Astiko (1929–1990) surinktų tarpukario Lietuvos ženklų kolekciją.

Didžiąją rinkinio dalį sudaro sovietiniai XX a. antros pusės propagandiniai ir suvenyriniai ženkleliai. Dalis šių muziejinių vertybių perimta iš reorganizuoto Revoliucijos muziejaus. Paminėtinos ir kolekcininko Algimanto Urbono (įsigyta 1980, 1988 m.), Rimvydo Racėno (dovanota 2018 m.) kolekcijos.

Įdomi iš Algimanto Urbono įsigyta Atgimimo laikotarpio (XX a. 9–10 deš.) muziejinių vertybių kolekcija. Saugomos asmeninės dailininko Jono Varno, signataro Romualdo Ozolo, visuomenės veikėjos Gražinos Ručytės-Landsbergienės surinktos ženklelių kolekcijos.