Radvilos Našlaitėlio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis su Dniepro vaizdu
Originalus pavadinimas: MAGNI DVCATVS LITHVANAE, CAETERARVM QVE REGIO:NVM ILLI ADIACENTIVM EXACTA DESCRIPTIO Illss.mi ac Excellss.mi Pricipis et Dni. D. Nicolai Christophori Radziwil. D. G. Olijcæ ac in Nies:wies Ducis, S. Rom. Imperii Principis in Szylo:wiec ac Mir Comitis et S. Sepulchri Hieroso:limitani Militis &. Opera, cura et impensis Facta ac in lucem edita

  • Autorius
    Tomasz Makowski
    Graveris Hesselis Gerritszas

  • Sukūrimo data
    1631 m.

  • Sukūrimo vieta
    Amsterdamas: Willem Janszoon Blaeu, Johann Blaeu

  • Medžiaga, technika
    Paspalvintas vario raižinys

  • Matmenys
    73×81 (104×113) cm

  • Inventoriaus numeris
    IK-82; GRD 102399/120

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Iš Kazio Varnelio žemėlapių kolekcijos

  • Papildoma informacija
    M 1:1 290 000; 1:1 340 000
    Apačioje kairėje įrašas: „Amsterodami Excudebat Guilhelmus Janßonius sub signo Solarij deaurati. Anno 1613. Sculptum apud Hesselum Gerardum“
    Iš: Le theatre du monde, ou, Novvel atlas…, Amsterdam: Blaeu, 1643

Apie muziejinę vertybę

„Lietuvių patriotizmo dėka, taip pat fundatoriaus – kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio rūpesčiu […] buvo sudarytas puošnus Lietuvos žemėlapis… Tai vienas puikiausių tos epochos Europos kartografjos darbų…“ – taip apie šį kartografijos šedevrą rašė vienas žymiausių Lenkijos kartografijos tyrinėtojų Stanisławas Alexandrowiczius.
Žemėlapis spausdintas šešiomis klišėmis ir suklijuotas į vieną visumą. 1631–1672 m. du atskiri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Dniepro vagos žemėlapiai buvo leidžiami atskirai arba publikuojami Blau šeimos leidyklos atlasuose – žinoma 16 tokių atlasų leidimų skirtingomis kalbomis. Leidykla tų dviejų žemėlapių į vieną visumą neklijavo – tai buvo daroma vėliau žemėlapių savininkų iniciatyva.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Kartografijos rinkinyje saugoma daugiau nei 10 tūkstančių muziejinių vertybių. Tai įvairūs žemėlapiai, planai ir atlasai įvairiais būdais pasiekę muziejų. Dalis jų kažkada priklausė privatiems kolekcininkams, jau nebeegzistuojančioms įstaigoms, atminties institucijoms. Vertingiausią rinkinio dalį sudaro senieji žemėlapiai, pavyzdžiui 1507 m. Romoje išleistas pirmasis žemėlapis su antraštėje pažymėtu Lietuvos vardu iš Klaudijo Ptolemajo atlaso arba pirmasis apie 1570 m. sudarytas ir atskiru lapu išleistas Lietuvos žemėlapis išspausdintas Gerardo Mercatoriaus atlase. Ypatingą vertę turi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos, Prūsijos, Kuršo, Livonijos žemėlapiai, Europos kartografų sukurti miestų ir mūšių planai. Rinkinio pažiba – Kazio Varnelio dovanota žemėlapių kolekcija, diplomato Petro Klimo rinkti ir saugoti kartografijos darbai.