Projekto „Vaikų balsas 2006“ „Metų žmogaus“ apdovanojimas, įteiktas Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    2006 m.

  • Sukūrimo vieta
    Vilnius

  • Medžiaga, technika
    Marmuras, metalas

  • Matmenys
    18,5×17×8,5 cm

  • Inventoriaus numeris
    SN 755

Apie muziejinę vertybę

TV3 projekto „Vaikų balsas 2006“ „Metų žmogaus“ apdovanojimas Prezidentui Valdui Adamkui įteiktas 2006 m. birželio 1 d.
Ant juodos spalvos kvadrato formos marmurinio pagrindo pritvirtinta geltono metalo dekoratyvinė vaiko, kalbančio per garsiakalbį, figūrėlė. Ant garsiakalbio įspaudas: „VIASAT 3“. Prie pagrindo priklijuota metalinė plokštelė su įrašu: „VAIKŲ BALSAS / 2006 / METŲ ŽMOGUS“.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Keitimasis dovanomis yra universali tradicija, būdinga visoms tautoms, visiems laikmečiams ir visiems socialiniams sluoksniams. Tai iškalbinga neverbalinė bendravimo forma. Dovanos yra komunikacija tarp žmonių, valstybių ir tautų. Kartu tai ir vienas iš būdų išreikšti pagarbą ir sustiprinti vadovų tarpusavio ryšius.
Dovanojimo ir dovanų fenomeną tyrinėjančios semiotikės Rūtos Latinytės teigimu, seniausias jai žinomas mūsų regiono valdovų keitimosi dovanomis faktas paminėtas ostgotų karaliaus Teodoriko laiške aisčiams, rašytame tarp 523 ir 526 metų: „Nuoširdžiai jus sveikiname ir pranešame, kad su dėkingumu priėmėme gintarą, kurį jūs atsiuntėte per savo pasiuntinius. Jie patvirtino, kaip buvo pasakyta ir jūsų pranešime, kad šią labai lengvą substanciją išplukdo jums atslūgdama Okeano banga, […]. Taigi dažniau aplankykite mus tais keliais, kuriuos atvėrė jūsų meilė. Mat visada yra naudinga santarvė su turtingais karaliais, kurie pasitenkina mažomis dovanomis ir visada už tai suteikia didesnį atlyginimą“ („Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“, t. 1, sud. N. Vėlius, Vilnius, 1996, p. 157). Gintaras ir jo dirbiniai kaip Lietuvą reprezentuojančios dovanos išlieka populiarios ir šiandien.
Dažniausiai dovanos, skirtos oficialiems šalies vadovų vizitams, pristato vietos kultūrą, demonstruoja regiono amatus, dirbinius. Oficialios dovanos gali būti pačios įvairiausios – nuo knygų iki liaudies meistrų darbų.
Daug Lietuvos Respublikos vadovų gautų dovanų saugoma Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose, dalis eksponuojama ir saugoma Valstybės pažinimo centre. Tokį sprendimą įteisino 1993 m. priimtas Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas.
Muziejaus dovanų ir suvenyrų rinkinį papildo ir kitų valstybės institucijų vadovų įvairių vizitų metu gautos dovanos: itin jautrios dovanos 1990–1991 m. skirtos Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai, Seimui, Užsienio reikalų ministerijai. Mažesnę rinkinio dalį sudaro pavienių žymių asmenų: politikų, menininkų, mokslininkų – sovietmečiu ir Nepriklausomoje Lietuvoje gautos dovanos. Šiandien rinkinyje saugoma beveik 3000 muziejinių vertybių: suvenyrų, skulptūrėlių, dekoratyvinių indų, vazų, plakečių, paveikslų, aprangos detalių ir kt.