Povilo Ksavero Bžostovskio ekslibrisas

  • Autorius
    Nežinomas dailininkas

  • Sukūrimo data
    Iki 1762 m.

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Popierius, vario raižinys

  • Matmenys
    78×55 mm

  • Inventoriaus numeris
    IMik 8795

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Iš Vilniaus senienų muziejaus rinkinio

  • Papildoma informacija

Apie muziejinę vertybę

Povilas Ksaveras Bžostovskis (Paweł Ksawery Brzostowski, 1739–1827) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas, dvasininkas, reformatorius. 1769 m. netoli Merkinės (dab. Šalčininkų r.) įkūrė Paulavos respubliką – valstiečių savivaldos bendruomenę, kurioje buvo panaikinta baudžiava, veikė renkamas seimelis, teismas ir vietos administracija. Gyventojai turėjo teisę į nuosavybę, laisvą darbą ir švietimą, buvo mokoma rašto, amatų ir žemdirbystės. Paulavos respublika gyvavo iki 1795 metų. Bžostovskis buvo žinomas kaip kultūros rėmėjas, intelektualas, turėjęs didžiulę biblioteką. Ekslibrisas liudija apie jo asmeninį santykį su knyga.

Ikonografijos kolekciją sudaro per 300 tūkstančių vaizdinės dokumentikos muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos valstybės ir kultūros istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Medžiaga kaupiama ir sisteminama formuojant filokartijos, filatelijos, grafikos, klišių, ekslibrisų, plakatų, tapybos, ikonų, skulptūros, architektūrinių brėžinių ir dizaino projektų rinkinius.

Ikonografijos rinkiniai išaugo iš senųjų Vilniaus kolekcijų – Vilniaus senienų muziejaus, Lietuvių mokslo draugijos, Vilniaus mokslo bičiulių draugijos ir kitų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę juos ženkliai papildė reorganizuotų Religijos istorijos muziejaus ir Lietuvos valstybės muziejaus fondai, Kazio Varnelio namų-muziejaus muziejinės vertybės.

Išskirtinai turtingas ekslibrisų rinkinys. Seniausios muziejinės vertybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų knygos ženklai iš Vilniaus senienų muziejaus rinkinio. Didžioji dalis saugomų ekslibrisų yra sukurti  Lietuvos dailininkų XX–XXI amžiuje. Rinkinį atkūrus nepriklausomybę reikšmingai papildė gautos dovanos – trys didžiulės lietuviškų ir lituanistinių knygos ženklų kolekcijos. Daugiau kaip 5300 ekslibrisų 1992 m. muziejui dovanojo kolekcininkas iš Švedijos Olle Holdenas. Etnologas Vacys Milius 2005 m. perdavė ilgus metus kauptą ir sistemintą 11118 vienetų knygos ženklų rinkinį, kuriame daugiau kaip 400 autorių darbai. 2015–2016 m. dailininkas Valerijonas Vytautas Jucys dovanojo per 11 tūkstančių lietuvių ir užsienio autorių darbų, eksponuotų respublikinėse parodose ir tarptautinėse Vilniaus bienalėse. 2021 m. savo sukurtus 166 knygos ženklus padovanojo menininkas Klemensas Kupriūnas. Daugiausia sukaupta Vytauto Jakšto, Vinco Kisarausko, Gerardo Bagdonavičiaus, Alfonso Čepausko, Viktorijos Daniliauskaitės, Valerijono Vytauto Jucio, Antano Kmieliausko, Augustino Virgilijaus Burbos darbų, atliktų įvairiomis technikomis.

Svarbi kolekcijos dalis – originalūs, mažu tiražu išleisti sveikinimo atvirukai, vadinami PF (iš pranc. pour féliciter – „pasveikinti“, ital. per felicità – „linkėdami laimės“). Ši tarp dailininkų paplitusi tradicija – kurti ir siųsti asmeninius sveikinimus Naujųjų Metų proga – gimė prieš kelis dešimtmečius. PF atvirukuose dažnai pasitelkiami originalūs dailės kūriniai su dailininko autografu, autoriaus ar gavėjo širdžiai mielos nuotraukos, koliažai ir sveikinimo tekstai. Sukauptas originalių sveikinimų kolekcijas muziejui dovanojo Valerijonas Vytautas Jucys, Rimantas Dichavičius, Arvydas Každailis.

Ekslibrisų rinkinyje saugoma per 29 tūkstančius ekslibrisų ir autorinių sveikinimo atvirukų.