Niepreckio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis
Originalus pavadinimas: MAGNI DVCATVS LITVANIAE in svos PALATINATVS et DISTRICTVS DIVISVS, delineatus a Rever. Patre Ioanne Nieprecki Soc. Jesu, simulque exactiore locorum positione quantum fieri potuit correctus a Tobia Majero. Norimberg Impensis Homannianorum Heredum. 1749. C.P.S.C.M.G.

  • Autorius
    Jan Nieprecki
    Bendraautoris ir redaktorius Johannas Tobias Mayeris

  • Sukūrimo data
    1749 m.

  • Sukūrimo vieta
    Niurnbergas: Homanno įpėdinių leidykla „Homann Heirs“

  • Medžiaga, technika
    Paspalvintas vario raižinys

  • Matmenys
    45,5×53 (54,5×63,2) cm

  • Inventoriaus numeris
    IK-66/1; GRD 102399/65

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Iš Kazio Varnelio žemėlapių kolekcijos

  • Papildoma informacija
    M 1:1 600 000

Apie muziejinę vertybę

Tai antroji žemėlapio laida. Pirmos laidos žemėlapyje virš kartušo nebuvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbo, nepaminėtas autorius Niepreckis, virš rėmelio nebuvo papildomos antraštės prancūzų kalba. Žinomos šešios šio žemėlapio laidos, išleistos 1749–1812 m. atskirais lakštais ir atlasuose.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Kartografijos rinkinyje saugoma daugiau nei 10 tūkstančių muziejinių vertybių. Tai įvairūs žemėlapiai, planai ir atlasai įvairiais būdais pasiekę muziejų. Dalis jų kažkada priklausė privatiems kolekcininkams, jau nebeegzistuojančioms įstaigoms, atminties institucijoms. Vertingiausią rinkinio dalį sudaro senieji žemėlapiai, pavyzdžiui 1507 m. Romoje išleistas pirmasis žemėlapis su antraštėje pažymėtu Lietuvos vardu iš Klaudijo Ptolemajo atlaso arba pirmasis apie 1570 m. sudarytas ir atskiru lapu išleistas Lietuvos žemėlapis išspausdintas Gerardo Mercatoriaus atlase. Ypatingą vertę turi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos, Prūsijos, Kuršo, Livonijos žemėlapiai, Europos kartografų sukurti miestų ir mūšių planai. Rinkinio pažiba – Kazio Varnelio dovanota žemėlapių kolekcija, diplomato Petro Klimo rinkti ir saugoti kartografijos darbai.