Negatyvų juostos su pogrindyje leistų leidinių „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ ir „Aušros“ numeriais

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1980 ir 1984 m.

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Fotojuosta; plastmasė

  • Matmenys
    Juostų ilgis 56×3,5 cm; 128×2,5 cm; dėžutės aukštis 5 cm, skersmuo 3–3,4 cm

  • Inventoriaus numeris
    IRN 4608; IRN 4609

Apie muziejinę vertybę

Muziejaus saugomose fotojuostose perfotografuoti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 1984 m. 61-o ir „Aušros“ žurnalo 1980 m. 20–21 numerių tekstai. Abi fotojuostos buvo slapta nugabentos į JAV ir perduotos Lietuvių katalikų religinės šalpos rėmėjų sąjungai, kuri rūpinosi leidinių publikavimu, fotojuostų saugojimu. Atgimimo metais juostas į Lietuvą parvežė kardinolas Sigitas Tamkevičius.
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ – ilgiausiai ėjęs pogrindinis periodinis leidinys, leistas 1972–1989 m. (iš viso išėjo 81 numeris). Katalikiškas žurnalas „Aušra“ ėjo 1975–1988 m.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Rinkinyje kaupiama medžiaga apie Lietuvoje vykusį antinacinį ir antisovietinį pasipriešinimą, pokario ginkluotą rezistenciją, disidentų judėjimą, sovietinių represinių struktūrų veiklą. Apie 4 tūkstančius muziejinių vertybių sudaro dokumentai, spaudiniai, fotografijos, įvairūs asmeniniai daiktai, aprangos dalys. Po 1990 metų rinkinį papildė buvusių Religijų istorijos ir Valstybės istorijos muziejų muziejinės vertybės, sovietmečiu rinktos turint tikslą sukompromituoti antisovietinį pasipriešinimą ir jo dalyvius. Tačiau tokiu būdu išliko paskutiniam Aukštaitijos partizanui Antanui Kraujeliui priklausę daiktai: ginklai, uniforminis švarkas, maskuojamasis kostiumas, fotoaparatas ir kiti reikmenys. Rinkinyje taip pat yra autentiškas partizanų rankovės raištis, keliolika antsiuvų, pogrindyje naudotų antspaudų, per 200 iš partizanų ar jų rėmėjų konfiskuotų nuotraukų, autentiška partizano Juozo Urbono nešiota kariška kepurė.