Moters kapo įkapės

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    VI-VII a.

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Vario lydinys, geležis, molis, medis, oda, gintaras, stiklas, akmuo

  • Matmenys

  • Inventoriaus numeris
    GRD 108823

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Archeologinių tyrimų vadovas V. Šimėnas 2000 m.

  • Papildoma informacija
    Barzūnų kapinynas (Pagėgių sav.)

Apie muziejinę vertybę

Smeigtukas, segės, apyrankės, karoliai, žiedas, papuošalas kutas, peilis, verpstukas, šukė, yla.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos rinkinys yra vienas seniausių ir gausiausių muziejuje ir pats didžiausias Lietuvoje. Jame sukaupta per 600 tūkstančių archeologinių radinių, datuojamų nuo XI tūkstantmečio pr. Kr. iki XIX amžiaus. Rinkinį sudaro atskiros muziejinių vertybių grupės, kurios skiriamos pagal laikotarpius ir temas.

Seniausios archeologijos muziejinės vertybės įtrauktos į muziejinę apskaitą dar iš Senienų muziejaus atskirų mecenatų kolekcijų, taip pat XIX a. – XX a. pradžioje vykdytų mokslinių ar mėgėjiškų archeologinių tyrinėjimų. Nuo pokario metų archeologijos rinkinys nuolat pildomas radiniais iš kasmet vykstančių archeologinių tyrimų visoje Lietuvoje. Tyrimus vykdo įvairios institucijos ir tyrėjų grupės, ekspedicijas organizuoja taip pat ir patys muziejaus archeologai.

Siekiant atspindėti ir aprėpti augančią Lietuvos archeologijos paveldo medžiagą muziejuje veikia Priešistorinės archeologijos bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriai.

Archeologijos rinkinio pagrindu 2000 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta didelė archeologijos ekspozicija, nušviečianti Lietuvos proistorę nuo seniausių laikų iki XIII amžiaus, t. y. Lietuvos valstybės susidarymo. Turtingi rinkiniai leidžia rengti specializuotas parodas tiek pačiame muziejuje, tiek ir užsienyje. Saugomų muziejinių vertybių pagrindu publikuojami moksliniai katalogai.

Archeologijos rinkinio studijomis intensyviai naudojasi akademinė ir mokslinė bendruomenė. Plačiajai visuomenei rinkinių medžiaga pristatoma Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS).

Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi radiniai iš tyrinėtų I tūkstantmečio ir II tūkstantmečio pirmosios pusės laidojimo paminklų visoje Lietuvoje, apimančių įvairių baltų genčių: sėlių, lietuvių, sūduvių, aukštaičių, žiemgalių, žemaičių, kuršių, skalvių ir lamatiečių – gyventas teritorijas. Kiekviena archeologinė kultūra pasižymėjo savitomis laidojimo tradicijomis, tačiau jas vienijo įkapių dėjimo paprotys.
Įkapės – ginklai, įrankiai, papuošalai, aprangos detalės ir simbolinės paskirties daiktai – į kapą buvo dedamos tiek atspindint mirusiojo gyvenimą, tiek atliekant ritualines praktikas. Nors mirusieji laidoti su drabužiais ir aksesuarais iš organinių medžiagų, mūsų dienas dažniausiai pasiekė metaliniai dirbiniai – geležiniai, vario lydinio, rečiau sidabriniai ar auksiniai. Keramikos, stiklo, gintaro, akmens, kaulo, rago ar medžio dirbinių aptinkama gerokai mažiau.
Muziejuje saugomi vertingi radiniai iš įvairių laidojimo paminklų: Visėtiškių, Kretuonų, Neravų (Grigiškių), Vilkiautinio pilkapynų, taip pat Nendrinių, Šukionių, Upynos, Žąsino, Palangos, Laivių, Stragnų, Barzūnų ir Šereitlaukio kapinynų.