Medalis Rietavo draugijai žemaitukų veislės arklių auginimui skatinti

  • Autorius
    Avenir Griliches

  • Sukūrimo data
    1892 m.

  • Sukūrimo vieta
    Rusijos imperija

  • Medžiaga, technika
    Sidabras, kaldinimas

  • Matmenys
    Skersmuo 47 mm, svoris 64,967 g

  • Inventoriaus numeris
    M 1834

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Įsigytas iš kolekcininko Edmundo Laucevičiaus 1964 m.

Apie muziejinę vertybę

Medalio averse – Rusijos imperijos herbas – dvigalvis erelis, aplink įrašas rusų kalba: „ОТЬ ГЛАВНАГО УПРАВЛЕНIЯ ГОСУДАРСТВЕННАГО КОННОЗАВОДСТВА“. Reverse įrašas rusų kalba: „1892 / РЕТОВСКОМУ / ОБЩ. ПООЩР. КЪ / РАЗВ. ЛОШАД. ЖМУД. / ПОР. ЗА КОБЫЛИЦУ / СЕРУЮ / 4 Л.“

1843 m. Rusijos imperijoje buvo įsteigta Centrinė valstybinė žirgininkystės valdyba, kontroliavusi visą imperijos žirgininkystės vystymąsi ir veiklą. 1865 m. buvo įsteigta Rusijos gyvulių globos draugija. Draugijos skyriai ėmė rastis Maskvoje, Naugarde, Vitebske ir kituose miestuose. Iš savo tėvo paveldėjęs Rietavo dvarą, kunigaikštis Bogdanas Oginskis (1848–1909) 1873 m. čia įsteigė Gyvulių globos draugiją, kuri 1875 m. surengė pirmąją Lietuvoje žemės ūkio parodą. 1890 m. Oginskis Rietave įsteigė Rietavo draugiją žemaitukų veislės arklių auginimui skatinti. 1892 m. ši draugija gavo Centrinės valstybinės žirgininkystės valdybos medalį už išaugintą žirgą.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių muziejinių vertybių: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat muziejinės vertybės, susijusios su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Muziejinės vertybės apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduotos muziejinės vertybės, archeologinė medžiaga. Saugomos kelios muziejinės vertybės iš Senienų muziejaus rinkinių.

Faleristikos rinkinyje saugomi Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Vokietijos ir kitų šalių XVIII a. pabaigos – XXI a. pradžios ordinai ir apdovanojimo medaliai; garbės ženklai ir kiti apdovanojimo žymenys rinkinyje išskirti į atskirą grupę. Paminėtini Abiejų Tautų Respublikoje XVIII a. antroje pusėje įsteigti apdovanojimo medaliai „Virtuti Militari“ (Už karinius nuopelnus), „Merentibus“ (Už nuopelnus). Tarp 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos apdovanojimų ir Lietuvos piliečiams įteiktų užsienio valstybių apdovanojimų saugomi Vasario 16-osios Akto signatarų Kazio Bizausko, Jurgio Šaulio, diplomatų Stasio Girdvainio, Stasio Lozoraičio vyresniojo apdovanojimai.

Formuojama šiuolaikinės Lietuvos faleristikos kolekcija, kaupiami valstybiniai, įstaigų, draugijų ir kiti apdovanojimo ženklai. Tarp vertingiausių muziejinių vertybių – 1991 m. sausio 13-ąją žuvusių Alvydo Matulkos ir Igno Šimulionio apdovanojimai. Saugomi diplomatų Stasio Lozoraičio jaunesniojo, Stasio Antano Bačkio, generolo Kazio Skučo, Kovo 11-osios Akto signatarų prof. Vytauto Landsbergio, Romualdo Ozolo apdovanojimai.