Masoniška rožės ir kryžiaus riterio prijuostė

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1776–1821 m.

  • Sukūrimo vieta
    Prancūzija

  • Medžiaga, technika
    Šilkas, aksomas, žvyneliai

  • Matmenys
    29,5×32,8 cm

  • Inventoriaus numeris
    IM 4715

Apie muziejinę vertybę

Rožės ir kryžiaus riteris – vienas iš masonų, arba laisvųjų mūrininkų, aukštesniųjų laipsnių. Prijuostė – bene žinomiausias ritualinis masonų apdaras, savotiškas masoniškos narystės ženklas. Aukštesniųjų laipsnių rituale naudojamos labai puošnios, įvairių spalvų, gausia simbolika puoštos prijuostės, kurios siūtos ne tik iš odos (kaip kad naudotos simbolinių laipsnių rituale), bet ir iš šilko.
Šios muziejaus fonduose saugomos prijuostės centre aukso siūlais ir žvyneliais išsiuvinėtas pelikanas, savo krauju maitinantis jauniklius, – tai sunaikinimo mirtimi ir prisikėlimo amžinajam gyvenimui alegorija. Už jo pavaizduotas rožės ir kryžiaus simbolis – nemirtingumo slėpinys, nuoroda į Kristaus mirtį, kuria nemirtingumo paslaptis buvo perduota pasauliui. Prijuostės šonuose išsiuvinėtos akacijos šakelės (moralinio gyvenimo tyrumo, nekaltumo simbolis), rožių žiedai ir lapai, viršuje, abipus kryžiaus – Dievo vardo įrašas hebrajų kalba. Užlanko viduryje išsiuvinėta taurė.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Apie 10 tūkstančių muziejinių vertybių turinčiame tekstilės rinkinyje saugoma įvairių Lietuvos ir Europos cechų, manufaktūrų, fabrikų gaminių kolekcija įskaitant audinius, siuvinius, drabužius, galanteriją ir bižuteriją. Daiktai atspindi audimo, siuvimo ir siuvinėjimo tradicijas, aprangos madas. Rinkinyje vyrauja liturginė tekstilė: įvairių konfesijų dvasininkų rūbai, apeigoms skirti siuviniai. Tarp vertingiausių objektų yra XVI a. pabaigos Trakų vaivadijos vėliava, karalius Vladislovo Vazos lovos baldakimo dalis, XVIII a. kariškos palapinės fragmentas, herbinė portjera, puošta Mykolo Kazimiero Paco herbu, įspūdingi aukso ir sidabro siūlais siuvinėti arnotai, stulos. Rinkinyje saugomas XVIII a. pagamintas žiuponas, kontušas ir reikšminga kontušo juostų bei jų skiaučių kolekcija. Dalis jų austos garsioje Slucko manufaktūroje. Gausu XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės aprangos detalių, Lietuvos etnines bei religines grupes pristatančių muziejinių vertybių.