Lietuvos valstiečių sąjungos Pskovo skyriaus loterijos „Nunokiotai Lietuvai“ bilietas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    (1918 m.)

  • Sukūrimo vieta
    Gilelio Rumelio spaustuvė, Pskovas

  • Medžiaga, technika
    Popierius, spauda

  • Matmenys
    140×244 mm

  • Inventoriaus numeris
    NB 8743

Apie muziejinę vertybę

Loterijos bilietas nedatuotas, sprendžiant iš įrašų jame, lošimas turėjo įvykti ne vėliau kaip 1918 m. balandžio 15 d. Tiražas – 25000 bilietų, iš jų laimingų – 250. Pagrindinio prizo vertė – 2500 rublių. Už bilietą sumokėjus 1 rublį, galima buvo laimėti menišką auksinį portsigarą, auksinį laikrodį, auksinę segę, puoštą akmenimis, sidabrinį arbatos rinkinį, moterišką sidabrinę grandinėlę. Kiti 245 laimėjimai – aukso, sidabro dirbiniai ir kiti daiktai. Loterijos taisyklėse įrašyta, kad per keturis mėnesius neatsiimti laimėjimai laikomi paaukotais sąjungai. Norintys gauti laimėjimo lenteles ne Pskovo gyventojai turėjo atsiųsti 30 kapeikų vertės pašto ženklų. Po taisyklėmis yra loterijos organizatoriaus – Lietuvos valstiečių sąjungos Pskovo skyriaus pirmininko, aktyvaus Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio lietuviškų organizacijų Rusijoje veikėjo, kunigo Bronislovo Bumšo (1888–1945) parašo faksimilė, sąjungos iždininko E. Baltaičio (?) ir sekretoriaus V. Balčiūno parašų faksimilės.

Loterija veikiausiai neįvyko: 1918 m. vasario mėnesį Pskovas buvo vokiečių okupuotas, o balandžio viduryje iš lietuviškų organizacijų Pskove buvo likęs tik Liaudies sąjungos skyrius, kitos grįžusios į Lietuvą. Galbūt dėl to bilietai buvo antspauduoti tik šios, loterijos bendrarengėjos, antspaudu. Liaudies sąjunga – katalikiška lietuvių organizacija, veikusi Rusijoje 1917–1918 m., daugiausia organizavusi tremtinių grąžinimą į Lietuvą. Pskovo skyriaus branduolys susibūrė tik 1917 m. spalio 10 d.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių muziejinių vertybių: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat muziejinės vertybės, susijusios su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Muziejinės vertybės apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduotos muziejinės vertybės, archeologinė medžiaga. Saugomos kelios muziejinės vertybės iš Senienų muziejaus rinkinių.

Rinkinyje saugomi Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, kitų pasaulio šalių XVIII a. pabaigos – XXI a. pradžios popieriniai pinigai, pinigų surogatai, vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, čekiai, vekseliai), draudimo polisai, loterijos bilietai, žyminiai mokesčių, rinkliavų ir labdaros ženklai, maisto kortelės ir kt. Iš viso rinkinyje – 20 tūkstančių muziejinių vertybių. Tarp vertingiausių paminėtina 1794, 1831, 1863 metų sukilimų medžiaga (popieriniai pinigai, vertybiniai popieriai, 1794 m. sukilimo Nacionalinės aukščiausiosios tarybos Iždo bilietų lakšto ruošinių kompleksas), Panevėžio darbininkų atstovų tarybos 1919 m. 1 rublis, Lietuvos Respublikos (1918–1940) bandomieji banknotai, į apyvartą neišleisto 1938 m. 10 litų banknoto pavyzdys, Lietuvos ūkio banko čekiai (1919) bei Lietuvos prekybos ir pramonės banko vertybiniai popieriai (1920–1921), taip pat 2000 žyminių ženklų kolekcija, kurioje sukaupti XX a. įvairių šalių mokesčių, rinkliavų, labdaros ir kiti ženklai.