Lietuvos ūkio banko 1000 markių / ostmarkių čekis

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    (1919 m.)

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Popierius, spauda

  • Matmenys
    92×216 mm

  • Inventoriaus numeris
    NB 72

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Iš Arkadijaus Kozlovskio (Kaunas) popierinių pinigų kolekcijos, įsigytos 1971 m.

Apie muziejinę vertybę

1919 m. vasario 2 d. Lietuvos emisijos bankas Vokietijos Rytų skolinamosios kasos išleistą ostmarkę paskelbė oficialia mokėjimo priemone, pavadino auksinu. Pinigų funkcijas vertybiniams popieriams buvo suteikę ir kai kurie Lietuvos bankai. Antai 1919 m. vasarį Vilniuje įsteigtas, vėliau į Kauną perkeltas Lietuvos ūkio bankas (nuo 1928 m. Ūkio bankas) 1919 m. išleistus čekius prilygino Vokietijos markėms ir ostmarkėms ir garantavo jų keitimą. Čekiai buvo nedatuoti, nevardiniai, fiksuotų 50, 100, 500, 1000 nominalų, jų reverse turėjusios būti naudojimo taisyklės ir apmokėjimo tvarka buvo užspausdintos bronzos spalva. Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi trijų nominalų Lietuvos ūkio banko čekiai, naudoti kaip pirmieji nepriklausomoje Lietuvoje išleisti piniginiai ženklai.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių muziejinių vertybių: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat muziejinės vertybės, susijusios su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Muziejinės vertybės apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduotos muziejinės vertybės, archeologinė medžiaga. Saugomos kelios muziejinės vertybės iš Senienų muziejaus rinkinių.

Rinkinyje saugomi Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, kitų pasaulio šalių XVIII a. pabaigos – XXI a. pradžios popieriniai pinigai, pinigų surogatai, vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, čekiai, vekseliai), draudimo polisai, loterijos bilietai, žyminiai mokesčių, rinkliavų ir labdaros ženklai, maisto kortelės ir kt. Iš viso rinkinyje – 20 tūkstančių muziejinių vertybių. Tarp vertingiausių paminėtina 1794, 1831, 1863 metų sukilimų medžiaga (popieriniai pinigai, vertybiniai popieriai, 1794 m. sukilimo Nacionalinės aukščiausiosios tarybos Iždo bilietų lakšto ruošinių kompleksas), Panevėžio darbininkų atstovų tarybos 1919 m. 1 rublis, Lietuvos Respublikos (1918–1940) bandomieji banknotai, į apyvartą neišleisto 1938 m. 10 litų banknoto pavyzdys, Lietuvos ūkio banko čekiai (1919) bei Lietuvos prekybos ir pramonės banko vertybiniai popieriai (1920–1921), taip pat 2000 žyminių ženklų kolekcija, kurioje sukaupti XX a. įvairių šalių mokesčių, rinkliavų, labdaros ir kiti ženklai.