Lietuvos laisvės lygos inicijuoto kreipimosi į SSRS, VFR, VDR, Atlanto chartiją pasirašiusių valstybių vyriausybes, Suvienytųjų Nacijų Organizacijos generalinį sekretorių juodraštis, priklausęs Antanui Terleckui

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1979 m. rugpjūčio 22 d.

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Popierius, mašinraštis, 4 l.

  • Matmenys
    21×29,5 cm

  • Inventoriaus numeris
    IRNp 377

Apie muziejinę vertybę

Dokumentas paprastai vadinamas 45 pabaltiečių memorandumu, – tiek lietuvių, latvių ir estų rezistentų pasirašė užsienį pasiekusį egzempliorių. Kreipimuisi pritarė ir vienuolika žymių Rusijos žmogaus teisių gynėjų.
Dokumento idėja kilo Lietuvos laisvės lygos lyderiui Antanui Terleckui, artėjant 40-osioms Molotovo–Ribbentropo slaptųjų 1939 m. rugpjūčio 23 d. ir 1939 m. rugsėjo 28 d. susitarimų, nulėmusių Baltijos šalių okupaciją, pasirašymo metinėms. Tekstą rengė A. Terleckas, prisidėjo Julius Sasnauskas, Vladas Šakalys. Kreipimesi reikalaujama paskelbti Molotovo–Ribbentropo paktą negaliojančiu, išvesti iš Baltijos šalių SSRS okupacinę kariuomenę ir garantuoti šių šalių laisvą raidą. Per Rusijos disidentus dokumentas buvo perduotas į Vakarus ir perskaitytas per radiją. Kreipimasis tapo reikšmingu įrankiu tarptautiniuose forumuose keliant Baltijos šalių okupacijos ir tautų apsisprendimo klausimą.
Šis egzempliorius, rašytas lietuvių kalba, vėliau išverstas į rusų kalbą.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Rinkinyje kaupiama medžiaga apie Lietuvoje vykusį antinacinį ir antisovietinį pasipriešinimą, pokario ginkluotą rezistenciją, disidentų judėjimą, sovietinių represinių struktūrų veiklą. Apie 4 tūkstančius muziejinių vertybių sudaro dokumentai, spaudiniai, fotografijos, įvairūs asmeniniai daiktai, aprangos dalys. Po 1990 metų rinkinį papildė buvusių Religijų istorijos ir Valstybės istorijos muziejų muziejinės vertybės, sovietmečiu rinktos turint tikslą sukompromituoti antisovietinį pasipriešinimą ir jo dalyvius. Tačiau tokiu būdu išliko paskutiniam Aukštaitijos partizanui Antanui Kraujeliui priklausę daiktai: ginklai, uniforminis švarkas, maskuojamasis kostiumas, fotoaparatas ir kiti reikmenys. Rinkinyje taip pat yra autentiškas partizanų rankovės raištis, keliolika antsiuvų, pogrindyje naudotų antspaudų, per 200 iš partizanų ar jų rėmėjų konfiskuotų nuotraukų, autentiška partizano Juozo Urbono nešiota kariška kepurė.